Renginiai

Renginio programa

18.00 val. Festivalio pradžia. Komisijos pristatymas. Kolektyvų pasirodymai.

1. Linkuvos kultūros centro jaunimo vokalo studijos kvartetas
2. Kvartetas "Visi žmonės kaip žmonės, o mes iš kur" Panevėžys
3. Naujosios Vilnios kultūros centro instrumentinis ansamblis "Akordas",
4. Ramygalos kultūros centro šokių kvartetas "Šokas"
5. Utenos kultūros centro akustinės gitaros ir vokalo studijos kolektyvas
6. Liūdynės kultūros centro šokių kolektyvas "Redamira"
7. Šilagalio kultūros centro Bras kvartetas. Goda Jakubonytė.

19.30 val. Pertrauka. 
19.45 val. Apdovanojimai.
20.00 val. Grupės "Neteisėtai padaryti" koncertas.

Modernių kvartetų festivalio "Keturiese" nuostatai

Rugsėjo 23 d. minima Lietuvos žydų genocido diena. Ramygalos kultūros centre, kuris yra įsikūręs buvusioje sinagogoje, kas met rengiamas renginys moksleiviams, juo siekiama prisiminti Holokausto aukas ir visiškai sugriauti netolerancijos „sieną“ tarp „mūsų“ ir „jų“. Šiemet vyko diskusija apie žydų tautos istoriją, kultūrą, papročius. Siekta išsiaiškinti kuo žydų tauta išskirtinė ir kodėl įsivyravo nepakantumas jai, atvedęs prie masinio naikinimo? Salėje buvo surengta fotografijų paroda liudijanti apie Ramygaloje gyvenusią gausią žydų bendruomenę, kuri sudarė pusę miestelio gyventojų, vykdė prekybinę veiklą, turėjo amatų dirbtuvėles ir tiesiog gyveno, dirbo, mylėjo... Per Antrąjį pasaulinį karą nacių organizuotos kraupios žudynės išnaikino šiuos žmones ir jų sukurtą unikalią kultūrą – neįkainojamą bendro Lietuvos kultūros paveldo bei pasaulinės žydų istorijos ir kultūrinio palikimo dalį. Kaip atminimo ženklą prie kultūros centro pastato (čia buvo žydų getas), vaikai iš akmenėlių sudėjo jų simbolį Dovydo žvaigžę ir jos viduryje uždegė vilties žvakelę, vilties, kad panašūs kraupūs įvykiai niekada nepasikartos. Privalome mokytis iš istorijos, ir nėra blogesnės istorijos nei masinės Holokausto žudynės, kurių aukomis tapo tokie pat žmonės kaip mes, šeimos – tokios, kaip mano ir tavo šeima.

Rugsėjo 20-ąją daugelis ramygaliečių prisimins kaip vokalinio moterų ansamblio „Aušra“ gimtadienį, nes tądien surengtas 10-mečio jubiliejinis koncertas ilgam išliks visų jame dalyvavusiųjų širdyse ir mintyse. Aukščiausio lygio 2-jų  dalių vokalinės muzikos šventė – tai pirmasis projekto „Paukštis baltas“, kurį dalinai finanasavo Lietuvos kultūros taryba, renginys. Šiuo projektu siekiama sudaryti sąlygas profesionalios vokalinės muzikos prieinamumui Ramygalos miesto bei aplinkinių kaimų gyventojams.

Rugpjūčio 23 d. Aukštadvaryje įvyko trečiasis projekto „Aktyvi bendruomenė - gyvybingas kaimas“ renginys, užbaigęs vasaros kalendorinių renginių ciklą. Nebodami smarkaus lietaus nei griaustinio trenksmų vietos gyventojai rinkosi į parką vasaros bei gandrų išlydėti ir ne bet kaip, o itin triukšmingai, ritmingai ir išradingai, nes koncertuoti atvyko vienintelis ir nepakartojamas, mušamuosius instrumentus įvaldžiusių muzikantų kolektyvas „Ritmas kitaip“ iš Šiaulių (vad. A. Banys). Per visą renginį prie scenos stypsojo du gandrai, kurios norintieji galėjo palesini: mėtyti pastatytiems mediniams gandrams ant snapų ryškiaspalvius žiedus. Aktyviausi „lesintojai“ buvo vaikai, turbūt norėdami atsidėkoti už tai, kad juos į šį pasaulį atnešė. Ramygalos seniūnijos seniūnas V. Chirv pasidžiaugė, kad Ramygala – vienintelis miestas savo herbe turintis baltąjį gandrą, tad šio krašto gyventojams dera pagarbiai gandrus pavasarį pasitikti, o rudenėjant išlydėti. Jam paantrino ir vykdomo projekto nauda, atgaivinusia vietos bendruomenės kultūrinę veiklą, džiaugėsi Aukštadvario bendruomenės pirmininkas S. Čiplys.

Atskleisti origamio (iš japonų kalbos ori - popierius, gami – lankstyti) paslaptis kartu su vadove Asta Žemkauskiene pabandė 22 Ramygalos seniūnijos vaikai susirinkę į vasaros užimtumo stovyklėlę "Lankstinių vasara". Draugystės girliandos, laiveliai, lėktuvėliai, gėlės, gyvybės medis, skirtukai skleidėsi iš darbščių vaikų rankų. Ramygalos bibliotekoje gaminti knygų skirtukai, didžiuliai pieštukai, ant kurių užrašyti žodžiai iš K. Donelaičio "Metų" laikų. Labai nudžiugino bibliotekos darbuotojai, ne tik leidę vieną dieną surengti dirbtuves, bet dar ir apdovanoję vaikus saldainiais. Vieninteliam Panevėžio rajone knygynui vaikai pagamino girliandą ir pieštukus, kad galėtų pasipuošti prieš rugsėjo 1-ąją. O paskutiniąją stovyklos dieną prisigaminę kepurių, surengė linksmą fotosesiją parke. Stovyklautojai spėjo ir pažaisti, ir palakstyti nauja rampa, o praalkę vaišinosi bandelėmis ir arbata, kurią išmoko užsiplikyt, ir pateikti sau ir draugams. Kiekvienos dienos gale skaityti smagūs J.Erlicko eilėraščiai, dalintasi įspūdžiais. Dėkingi už suteiktą galimybę vaikams paįvairinti vasarą savivaldybei, finansavusiai projektą ir socialinei darbuotojai Ingutei Pažarskienei, padėjusiai surinkti vaikus, kuriems ši stovykla buvo reikalingiausia. Gaila, kad dėl tarpinstitucinio nesusikalbėjimo negalėjome užtikrinti normalaus maitinimo, bet tikimės, kad ateinančiais metais šios problemos bus išspręstos ir galėsime organizuoti stovyklą dvigubai ilgesnę.

Rugsėjo 20 dieną 17.00 val.

Vokalinės muzikos festivalio "Paukštis baltas" 1 dalis. Ramygalos moterų vokalinio ansamblio "Aušra" baigiamasis jubiliejinis 10-mečio koncertas. Vokalinės vaikinų grupės "el Fuego" koncertas
Vieta: Ramygalos kultūros centras

Rugsėjo 23 dieną 12.00 val.

Žydų genocido aukų pagerbimas
Vieta: Ramygalos kultūros centras, žydų kapinės

Rugsėjo 28 dieną 12.30 val.

Vokalinės muzikos festivalio "Paukštis baltas" 2 dalis. Sakralinės muzikos koncertas.Solistas Liudas Mikalauskas ir Lietuvos filharmonijos kvartetas.
Vieta: Ramygalos Šv. Jono krikštytojo bažnyčia

Rugsėjo 28 dieną 13.30 val.

Mykolinės. Parodos, koncertas, žaidimai, bulvių fiesta.
Vieta: Ramygalos miesto centras

PARODOS

Rugsėjo 1-10 dienomis

Vasaros užimtumo stovyklos "Lankstinių vasara" darbelių paroda
Paroda vyksta: Ramygalos kultūros centre, knygyne ir bibliotekoje

Rugsėjo 23-30 dienomis, nuo 8 iki 17 val.

Žydų atminimui skirta paroda "Jie gyveno tarp mūsų"
Paroda vyksta: Ramygalos seniūnijos galerija „Voras“

Ne veltui Šv. Ona lietuvių tautosakoje tituluojama duonos ponia, mat šiuo metu pats vasaros dosnumas: sode prinoksta vyšnios, ankstyvosios kriaušės ir vasariniai obuoliai, jau galima pasikasti šviežių bulvių, o svarbiausia – jau subrendo javai – rugiajūtė prasideda! Vadinasi ir duonelės bus. Prieš pradedant derliaus nuėmimo darbus reikia gerai pasilinksminti, nes kaip šoksim – toks ir derlius bus. Kad visi darbai kaip iš pypkės eitųsi, Aukštadvario bendruomenė ir Ramygalos kultūros centras surengė Oninių šventę duonai pagarbinti, kūlėjus ir žemdirbius pašlovinti, smagiai pasibūti, kaimyniškai pasivaišinti.

Aukštadvario bendruomenė gavo finansavimą projekto "Aktyvi bendruomenė - gyvybingas kaimas" vykdymui. Projekto dėka Aukštadvario parke atsirado šauni aikštelė-scenos pakyla ir trys eilės ąžuolinių suolų. O Ramygalos kultūros centras laimėjo konkursą įvykdyti bendruomenei penkis renginius: "Ant plataus Europos kelio nepamirškim papročių", Joninių, “Šventa Ona – duonos ponia", Gandrų palydėtuvių ir Užgavėnių šventes. Buvo suorganizuotos išvykos į Europos sąjungos lėšomis atnaujintas vietoves, atšvęstos Joninės, na o rugiapjūtės pradžia paminėta gražia Oninių švente - "Šventa Ona – duonos ponia". Sovietiniais laikais Aukštadvaryje buvo pastatyti kultūros namai, veikė biblioteka. Tuometis kolūkio pirmininkas a. a. Virmantas Velikonis labai puoselėjo kultūrą, todėl kultūros namuose buvo organizuojami įvairūs susitikimai, poezijos vakarai, kiti kultūriniai renginiai. Iškovojus laisvę Lietuvai, kartu su ja atėjo ir privatizacija. Taip Aukštadvario kultūros centras buvo nugriautas, o jo vietoje liko tik pamatų likučiai. Visa laimė parkas liko valstybės, o Aukštadvario bendrovė bei savivaldybė neleido jam sunykti. Ir štai dabar jau Europos sąjungos dėka parkas atgijo, kartu prikeldamas bendruomenę. Kaip kultūros centro atstovė galiu pasakyti, kad tokių šiltų, bendruomeniškų renginių turbūt reikėtų paieškoti. Visada džiaugdavausi žmonių pagalba, geranoriškumu, bet Aukštadvaris pranoko visus. Žmonės neprašyti puldavo į pagalbą - statė palapines, šiukšliadėžes, pynė vainikus, vežė stalus, o šventėse buvo ne tik žiūrovai, bet ir aktyvūs dalyviai. Kiekviena šventė tiesiog pranokdavo buvusią. Projektas tikrai parodė, kad kaimas gyvybingas.