Ramygala, įsikūrusi apie 25 km į pietus nuo Panevėžio šalia Via Baltica magistralės, prie Nevėžio intako Upytės, yra vienintelis miestas Panevėžio rajone. Jam miesto teisės suteiktos 1957 metais. Miesto senoji dalis - urbanistikos paminklas. Valstybės saugoma miesto panorama, savitas gatvių tinklas ir gatvių užstatymo fragmentai bei radialinis aikštės planas, išsirutuliojęs iš linijinio, savaimingos raidos, dabartinę formą įgijęs XIXa. Aikštėje ir gatvėse gausu želdinių, vyrauja 1-2 aukštų pastatai.
Ramygalos vardas istoriniuose rašytiniuose šaltiniuose minimas jau nuo XIIIa. Pirmoji bažnyčia pastatyta tarp 1431 m. ir 1500 m. XVIa. pradžioje jau minimas dvarasr miestelis. Jame buvo parduotuvių, bažnyčia, kalėjimas, o keliai jungė su Kėdainiais, Raguva, Šeduva, Panevėžiu, Ukmerge.
1781 metais Ramygaloje pradėjo veikti parapijinė mokykla, 1852 m. įsteigta valdiška mokykla, 1918 m. įkurta progimnazija, 1935-1949 m. veikė gimnazija, nuo 1949 m. - vidurinė mokykla. 2005 kovo 16 d. Ramygalos vidurinė mokykla tapo gimnazija . Nuo 1950 m. veikia vaikų darželis.ras ir miestelis. Jame buvo parduotuvių, bažnyčia, kalėjimas, o keliai jungė su Kėdainiais, Raguva, Šeduva, Panevėžiu, Ukmerge.
Ramygala pergyveno net 7 didelius gaisrus (1616,1702, 1846, 1883, 1901, 1902 ir 1930)
Dabar Ramygala yra gražus, besipuikuojantis miestietiška išvaizda seniūnijos centras.
Miesto puošmena - neogotikinė vienbokštė Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia. Šalia bažnyčios stovi juodo granito paminklas 1919m. kovose su rusų bolševikais žuvusiems savanoriams, o centrinėje miesto aikštėje - paminklas sovietinio genocido aukoms atminti. Jį puslankiu juosia granitinė sienelė su žuvusiųjų pavardėmis.
2003m. atidengtame paminkliniame akmenyje įamžintos dvi svarbios datos: 1370 m. - Ramygalos vardo pirmasis paminėjimas bei 2003-01-13 - miesto herbo patvirtinimas LR Prezidento dekretu.
Ramygaloje yra vaistinė, veikianti nuo 1888m., paštas pradėjęs veiklą 1895 m., vienintelis rajone knygynas, biblioteka, kurioje įsikūręs ir Ramygalos miesto-Garuckų kaimo bendruomenės centras, palaikomojo ugdymo ligoninė, ambulatorija, vidurinė mokykla ir krašto istorijos muziejus, muzikos mokykla, sporto aikštynas, vaikų darželis. Mieste yra nemažai parduotuvių, kirpykla, konditerijos cechai, gaisrinė, pirtis. Tebeveikia tarpukaryje statytas unikalus motorinis malūnas.
Ramygaliečių amžinojo poilsio vieta - kapinės įkurtos 1838 m. ant gražaus Stokinės kalnelio.
Ramygaliečiai - darbštūs ir kultūringi žmonės. Jie noriai dalyvauja įvairiuose renginiuose, miesto šventėse, parodose, susitikimuose su įdomiais žmonėmis, organizuojamuose kultūros centre, etnografinėje klėtelėje, seniūnijos galerijoje "Voras", miesto parke. Kasmet Ramygaloje vyksta rajoninis konkursas "Keturiese", kas antri metai mokykloje - "Palėpes teatro" festivalis.
Ramygaloje gyvena, dirba ir kuria skulptorius V. Tallat-Kelpša, tautodailininkė D. Ulienė. Ramygaliečių gerove rūpinasi seniūnas V. Chirv, klebonas E. Rinkevičius, vidurinės mokyklos direktorius A. Adašiūnas bei kitų įstaigų vadovai, verslininkai.
Ramygalos krašte užaugę, čia mokyklą baigę žmonės pasklido ne tik po Lietuvą, bet ir po visą pasaulį. Gimtinę savo darbais garsino: knygnešys A. Ladukas (1852-1930), astronomas dr. A. Juška (1902-1985), mokytojai-poetai L. Kuodys (1902-1975), J. Graičiūnas (1903-1994), tarpukario Lietuvos švietimo viceministras K. Masiliūnas (1902-1973),susiekimo ministras J. Masiliūnas (1899-1942), elementoriaus "Saulutė" bendraautorius A. Čiplys (1904-1975), kompozitorius A. Račiūnas (1905-1984), Šv. Kazimiero seserų vienuolijos įkurėja K. Kaupaitė (1880-1940), sportinio ėjimo meistras, olimpietis A. Mikėnas (1924-1994), literatūros kritikas, nacionalinės premijos laureatas A. Zalatorius (1932-1999) ir kiti ramygaliečiai.