Renginiai

Kartą per metus Miežiškių kultūros centro scenoje karaliauja tik moterys. Moters dienos proga vienais metais į „Petronės armoniką“ suvažiuoja armonikas virkdančios dailiosios lyties atstovės, kitais – juoko ašaras braukti verčiančios smagiosios pasakotojos renkasi į konkursą „Pilimutės šposai“. 2015-ieji – „Pilimutės šposų“ metai, tad smagias, gyvenimiškas ir pramanytas istorijas pasakojo dešimt šmaikštuolių iš viso Panevėžio rajono. Išskirtinai smagią nuotaiką šventei suteikė ir sceną papuošė Eduardo Tito drožiniai – pasakojanti Pilimutė ir muzikantas, po šventės tapę smagios fotosesijos akcentais. 

Kovo 4 d. 17.00 val. Ramygalos kultūros centre organizuojame kitokią Kaziuko mugę. Kviečiame mamytes, turinčias išaugtų vaikų drabužėlių į keitimosi turgelį. Padovanokite nereikalingus drabužėlius, tiems kam reikia ir atraskite jums reikalingų.

Mamytes kviečiu iš anksto registruotis elektroniniu paštu Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. arba skambinti telefonu 8 615 65297.

Na, o, kad vaikučiams tą dieną nebūtų nuobodu, atidarysime Kaziuko dirbtuvėles. Laukiam norinčių prisijungti, keisti, dovanoti ir šiaip paspoksoti.

Sutikim pavasarį gerais darbais.

Ramygalos kultūros centro kolektyvas

Vasario 16-oji - Lietuvos Valstybės atkūrimo diena, smagiai buvo paminėta Ramygalos kultūros centro Daniūnų padalinyje. Į šventinį koncertą "Užaugau Lietuvoj - šalelėj mylimoj", padovanotą Ramygalos kultūros centro liaudiškos kapelos "Senoliai" (vadovė Gintautė Bakanavičienė) susirinko nemažas būrys vietos gyventojų ir kaimo svečių.

Permaininga "Senolių" koncertinė programa atsispindėjo ir žiūrovų veiduose bei laikysenoje: jautriai atliekamos liaudies dainos apie Lietuvą, jos kalvas bei klonius, apie rūpestingą motulę ir seną tėvą švelniai jaudino susirinkusiuosius ir grąžino juos į tolimus prisiminimus, o šelmiškas smagių polkų ritmas vėl nuteikdavo šventiškai ir sukeldavo šypsenas veiduose. Nuoširdūs žiūrovų aplodismentai šildė ne tik muzikantų, bet ir dainininkių širdis.

Pasibaigus koncertui visi kapelos nariai buvo apdovanoti originaliomis suvenyrinėmis Lietuvos valstybės vėliavėlėmis, sukurtomis kultūros darbuotojų rankomis. Malonu, kad ir koncerto dalyviai, ir žiūrovai į namus skirstėsi pakylėtos nuotaikos.

Vasario 17 d. visa Lietuva vijo žiemą iš kiemo, vijome ir mes Ramygalos ir Aukštadvario gyventojai bei kultūros darbuotojai. Užsigavėjimas – smagus kieminėjimas, tad pasigalandom liežuvius ir pasiruošėm pilvus: triukšmą keldami ir gero linkėdami trobas lankėm, kad geresni javai ir linų pluoštas ilgesnis užderėtų, smagiai važinėjomės bričkele; gydėm, giedojom, būrėm, o galiausiai – parke didelį laužą užkūrėm; raumenų jėgą išbandėm liaudiškų žaidimų siautulingose rungtyse. Po to išalkę blynus kąsniavom, skanų šiupinį ragavom: privalgėm, kad pilvas būtų kietesnis už kaktą! Giltinė priminė, kad artėja pelenų diena: bus kryžius kumpiams, vėdarams ir kitiems riebiems galams. Tad nieko nelaukę Lašininis su Kanapiniu susikovė. Kovą pralaimėjęs Lašininis neberyti pasižadėjo, todėl ir Giltinė jo pasigailėjo: ugniai Gavėną paaukojo, o visi susirinkę aplink laužą rateliu ėjo, kojom trepsėjo. Už visus „griekus“ atgailėję juos kartu su Gavėnu laužan sudėjo. Taip buvo atsikratyta visko, kas per žiemą buvo bloga. Nuvyta bloga žiemos dvasia. Pasilinksminta. Užsigavėta. Dabar belieka šv. Velykų sulaukti. Ir vėl visiems kartu pasidžiaugti.

Šventinį koncertą, skirtą Lietuvos valstybės atkūrimui ramygaliečiai minėjo vasario 15 d. Tądien visi pasipuošėme Lietuvos vėliavos spalvomis. Trys kolektyvai – geltonasis (pučiamųjų orkestras „Remmangalen“, vad. L. Raziūnas); žaliasis (Ramygalos parapijos choras, vad. M. Masiokas) ir raudonasis (vok. Moterų ansamblis „Aušra“, vad. K. Raziūnienė) atliko po geltoną, žalią ir raudoną muzikinį kūrinį ar dainą. Trys vedančiosios: geltona (L. Kubiliūnienė), žalia (A. Palionienė) ir raudona (A. Balakauskienė) bendravo su žiūrovais, o geltoni, žali ir raudoni žiūrovai žiūrėjo, klausėsi ir smagiai bei ritmingai mojavo savo spalvos juostelėmis, stengdamiesi energingumu, veržlumu ir smagumu pranokti kitą spalvą turinčius. Mes virtome gyva Lietuvos vėliava ir nuotaikingai šventėme savo valstybės gimtadienį. O koks gi gimtadienis be svečių? Džiaugėmės sulaukę Panevėžio rajono mero pavaduotojo A. Pociaus, Panevėžio raj. tarybos nario R. Trotos ir Ramygalos seniūnijos seniūno V. Chirv. 

Vasario 16-oji – tai politinės valios šventė: ryžtingų politikų dėka šiandiena turime nepriklausomą valstybę su savo atributika ir įstatymais. O visos tautos nuopelnas – išsaugoti papročiai ir tradicijos, išpuoselėta melodinga šneka, kuri regis, iš paties kraujo teka, legendos ir dainos, kurios ir darbą lengvina, ir šventę dovanoja. Mūsų misija yra visa šį lobyną perduoti ateinančioms kartoms, nes istorija yra gyvas, nesibaigiantis procesas ir tai kas buvo, įvyko - tęsiasi ir vyksta mumyse. Todėl nesunku išgirsti kaip virš visų istorinių įvykių gieda dabarties paukščiai

Vasario 17 dieną, 16:00 valandą, kviečiame visus į Aukštadvarį.

Užsigavėjimas – smagus kieminėjimas, tik pasigaląskim liežuvius ir pasiruoškime pilvus: 

  • Triukšmą keldami ir gero linkėdami kiekvieną trobą aplankysim;
  • Gydysim, giedosim, bursim, o galiausiai – parke didelį laužą užkursim;
  • Kviesime raumenų jėgą pasitikrinti liaudiškų žaidimų siautulingose rungtyse.

Blynų kąsniavimas, košės skanavimas: kad pilvas būtų kietesnis už kaktą! 

Kviečia Persirengėliai

Organizatoriai:
Panevėžio rajono Ramygalos kultūros centras,
Aukštadvario bendruomenė

Istorija yra gyvas, nesibaigiantis procesas ir tai kas buvo, įvyko - tęsiasi ir vyksta mumyse. Įsiklausykime: kaip virš visų istorinių įvykių gieda dabarties paukščiai.

Kviečiame visus atvykti į šventinį koncertą, skirtą, Lietuvos Valstybės atkūrimo dienai paminėti. 

Vasario 15 d. 12.30 val. Ramygalos kultūros centre.

Sausio 23 d. Ramygalos kultūros centre buvo pristatyta knyga „...pergyventų jausmų atogarsis“. Šiame leidinyje publikuojamas partizano Albino Bilinkevičiaus-Balčio dienoraštis, laiškų ir eilėraščių faksimilės. Tai autentiškas liudijimas apie tuometinio gyvenimo žiaurumus, už Lietuvos laisvę kovojusių ir nužudytų Vyčio apygardos partizanų vadų ir eilinių partizanų buitį ir būtį, nuotaikas, begalinę meilę Tėvynei. Ramygaliečiams šis istorinis dienoraštis labai aktualus, nes pasakojama būtent apie Vadoklių-Ramygalos krašto įvykius, šio krašto žmones. Lietuvos genocido centro ir rezistencijos tyrimo centro darbuotojai Ramygalos gimnazijos muziejuje pamatę autentiško dienoraščio kopijas, susidomėjo šiuo radiniu. Muziejininkė Irena Zubauskienė, teigė jas gavusi iš mokytojos Eugenijos Naulickienės, o ši – iš Zofijos Burokienės, kuri išsaugojo minėtą dienoraštį ir jis buvo perduotas knygos sudarytojui Vaclovui Slivinskui. 

Sausio 13-tą dieną ramygaliečiai aktyviai rinkosi į kultūros centrą, kur buvo prisiminti 1991-ųjų sausio įvykiai. Balsas „iš anapus“ kalbėjo apie tų dienų įvykius, tas aidas iš praeities priminė kokia susikaupus, pakylėta, graži ir didelė, su vienybės šventu vainiku ant galvos tuomet buvo lietuvių tauta. Kad istorija prabiltų kuo veiksmingiau, kad kuo efektyviau būtų perteiktas amžinas laisvės troškimas, pasirinktas dramos žanras. Panevėžio kolegijos teatro studija (režisierė Daiva Andrašiūnienė) parodė spektaklį „Ikaras“, pagal to paties pavadinimo Justino Marcinkevičiaus dramą. Juk būtent šio poeto kūryba susiliejo su visos tautos išgyvenimais, tapo neatsiejama nuo išsilaisvinimo epochos. Su ja tauta sąmonėjo, stiprėjo, brendo, vėliau ją dainuodama ėjo į mitingus, į Sąjūdį ir Atgimimą. Just. Marcinkevičiaus kūryba ir visa jo veikla konsolidavo lietuvių visuomenę, buvo labai svarbi, siekiant atkurti nepriklausomą valstybę. O Ikaras ir jo baltieji sparnai – tai amžino laisvės troškimo simbolis. Klausydama Ikaro, Pilado, Dedalo monologų salė nuščiuvo, sukluso – vadinasi, atsivėrė varteliai, širdys atsivėrė. Artistai sukūrė gyvą ir paveikų teatro ir žiūrovų ryšį, kuris įžiebė viltį: mūsų laisvės šaukliai tol bus gyvi, kol mes juos minėsim ir šlovinsim.

Nuoširdžiai dėkojame visiems, atėjusiems į renginį, jūs neabejingi savo krašto istorijai, jūs šiandienos ir ateities gerbūvio kūrėjai.