Korėjos tradicinių mušamųjų instrumentų grupė „Jan chi ma dang“, įkurta 1992 m. Inčono mieste, garsi muzikantų meistriškumu ir pasirodymų įspūdingumu. Nenuostabu, kad atlikėjai dalyvauja ir laimi įvairiuose Europos ir Azijos festivaliuose, 2014 m. pasirodė ant Azijos sporto žaidynių scenos. Atlikėjai groja mažaisiais gongais, gongais, būgnais ir dūdelėmis. Savo patirtį jie perduoda vaikams.
Festivalyje grupė pasirodys su šokėjais ir dainininkais ir gros keliais skirtingais būdais. Vienas jų – „Samul nori“ („Samul“ reiškia „keturi objektai“, o „nori“ – „groti“). Sėdėdami ant žemės keturi muzikantai atliks tradicinius kūrinius senaisiais, žemdirbių kultūroje atsiradusiais ir gamtos garsus atkartojančiais korėjietiškais instrumentais: janggu – smėlio laikrodžio formos būgnas – skamba kaip lietus, kkwaenggwari – mažas gongas – griaustinis, jing – didesnis gongas – vėjas, buk – būgnas – debesys. Pasak tikėjimų, Korėja atsirado iš Chun-Ji- In – atitinkamai iš dangaus, žemės ir žmonių, buk ir janggu simbolizuoja žemės garsus, jing ir kkwaenggwari – dangaus, o tie, kurie groja ir mėgaujasi, – laimingus žmones. Kitas grojimo būdas – „Sul jan-go“, kai muzikantų meistrystė atskleidžiama per janggu muziką. „Jin-do buk nori“ atlikėjas ant peties pakabintu būgnu muša kuo įvairesnį ritmą ceremonijų ar žemdirbių švenčių metu. O štai „Pan-gut“ – būgnų ir šokių derinys, kur taip pat grojama minėtais keturiais instrumentais, tačiau jiems pritaria ir pučiamieji;šokantis muzikantas groja sogo – mažu, tyliu būgneliu.
Tūkstantmečių senumo korėjiečių tradicinis šokis „Chook won mu“ kažkada buvęs šamanų ritualų dalimi. Judama gyvatėle, kojas slepia vilnijantis tradicinis drabužis honbokas, o veiduose liūdesį keičia džiaugsmas – šokėjas įkūnija muziką. Dainos „Bae-Chi- Gi“ ir „Sul-Bi- Ta-Ryung“ – apie žvejus, po daugybės vargo pripildžiusius savo laivelius žuvimi ir dabar visa širdimi dainuojančius iš džiaugsmo.