Spalio 3 dieną ramygaliečiai šventė tradicinę šio krašto šventę - Mykolines, kurios prasidėjo iškilmingomis bažnytinėmis apeigomis: pasitiktos į gimtąją parapiją iš Čikagos parvežtos Garbingosios Dievo Tarnaitės Motinos Marijos Kazimieros Kaupaitės relikvijos. Šiais Pašvęstojo gyvenimo metais, ramygaliečiai ir Pažaislio vienuolės kazimierietės meldėsi, kad pirmosios lietuviškos vienuolijos įkūrėja ir lietuvybės puoselėtoja, pašventusi savo gyvenimą tarnystei Dievui ir žmonėms, būtų paskelbta palaimintąja, o vėliau ir šventąja. Po šventų mišių aukos bažnyčia prisipildė muzikos garsų: susirinkusiųjų širdis virpino Juditos Leitaitės ir vargonininkės Jurgitos Kazakevičiūtės atliktos dainos ir giesmės. Pasibaigus atlaidams, nušvitę žmonės pasklido po išpuoštą šventorių ir miesto aikštę, kur grožėjosi Ramygalos gimnazijos pradinių klasių ir lopšelio-darželio "Gandriukas" vaikų, tėvelių, mokytojų ir auklėtojų sukurtomis rudens gėrybių kompozicijomis-kilimais. Akį traukė ir įspūdingai išpuošta aikštė, kur šiaudinis arkliukas-ožiukas įsirėžęs tempia rudens gėrybių vežimaitį, kur skamba tranki liaudiška muzika, o nosį kutena čia pat kepamų bulvinių blynų kvapas. Na ir įsismarkavo rudeninė šventė: kas šoko, kas dainavo, kas bulvių skutimo rungtyje rungėsi.... Be darbo neliko ir svečiai už blynų porciją turėjo užrašyti savo firminio bulvinio patiekalo receptą. Prijuostėmis papuošti jų rašyti išskubėjo seimo nariai Domas Petrulis ir Rasa Juknevičienė, Panevėžio rajono meras Povilas Žagunis ir jo pavaduotojas Antanas Pocius, Ramygalos seniūnijos seniūnas Valdas Chirv. O šventės organizatoriai ir partneriai: visų Ramygaloje esančių įstaigų vadovai arba atstovai gavo į rankas sviestamušę ir buvo įpareigoti darniai ją plakti, taip kaip darniai darbavosi rengdami Mykolinių šventę. Šmaikštuoliai renginio vedantieji Irena Živilienė ir Virginijus Kazlauskas, sviestamušę titulavo šios šventės simboliu: juk šiuo įrankiu palaida grietinė suplakama į auksinį, vientisą ir gardų sviesto gabalą, lygiai taip pat kaip šios šventės organizavimas ir įvykdymas suvienija visą miesto bendruomenę į vieną darnų būrį: juk reikia daugybės produktų blynų kepimui ir pagardinimui, reikia kalno bulvių, jas nuskusti, tarkuoti, kepti, paduoti; reikia aikštę ir šventorių išpuošti; reikia meninę programą paruošti... Ir sukasi visi kaip ta grietinė sviestamušėje, kad vieni kitiems didelę, gražią, smagią ir sočią šventę padovanotų. Ir iš tiesų toje šventėje žydėjo šypsenos, liejosi puiki nuotaika, nes Motinos Marijos K. Kaupaitės žodžiais tariant: "Svarbu ne tai kiek duodame, svarbu kaip duodame". O davėme kiekvienas ką galėjome ir iš visos širdies...

Už koncertinę programą dėkojome Ramygalos lopšelio-darželio kolektyvui; Liūdynės kultūros centro Velžio padalinio folkloro kolektyvui "Gegužraibė", vad. V. Stundžienė; Panevėžio bendruomenių rūmų liaudiškų šokių kolektyvui "Linas", vad. Z. Rimkuvienė; Ramygalos kultūros centro linijinių šokių grupei "Šokas", vad. L. Veršelienė. Ramygalos direktorei Loretai Kubiliūnienei sakėme "Ačiū" už tai, kad sukosi, kaip voverėlė visus kampus prižiūrėdama, kad niekam nieko netrūktų ir kad to sviesto čia pat suplakto visi paragautų. Už blynų fiestą nuoširdi padėka Ramygalos seniūnijos seniūnaičiams į aikštę atvežusiems po kibirą skustų bulvių, Ramygalos- Garuckų bendruomenei, kurią sutelkė pirmininkė Rasa Marozienė, už uolų ir nuoširdų bendradarbiavimą Ramygalos Šv. Jono Krikštytojo parapijai ir vargonininkui Mantui Masiokui; už rudens gėrybių pilną vežimaitį – Salvinai Kievinienei, bei visiems geros valios žmonėms: atėjusiems, padėjusiems, maisto produktais ar darbu prisidėjusiems, ir žinoma, smagiai dalyvavusiems arba žiūrėjusiems. 

„Kaip greitai viskas praeina, todėl rūpinkimės ir skubiai  veikime, nepalikdami nei vienos dienos nepažymėtos kokiu nors geru darbu.“  (Motina Marija K. Kaupaitė)