Margas, spalvingas, tradicijomis ir papročiais apipintas Šv. Velykų laikas. Iš kartos į kartą perduodamos tradicijos įgauna laikmečio atspalvių, bet tai kas suteikia šventei prasmę išlieka ir norisi saugoti. Pavasarį kviečianti, gyvybę ir derlingumą skatinanti šventė – Velykos – mūsų kalendorinių švenčių rate trunka ilgiausiai. Prasidėjusi Verbų sekmadieniu, užbaigiama Atvelykiu.
Atvelykis, Vaikų Velykėlės, Mažosios Velykėlės, švenčiamos taip pat linksmai ir gyvybingai, kaip ir Velykos. Šeimininkės vėl dažo kiaušinius, kepa pyragus, vaikai daužauja ir ridena margučius, supasi sūpuoklėse. Reikia atlikti viską, ko per Velykas nesuspėjai.
Su Atvelykiu baigdavosi šventinio svečiavimosi ir poilsio laikas.
Puoselėjant senąsias Velykų šventės tradicijas Panevėžio rajone Daniūnų kaime buvo surengta tradicinė Atvelykio šventė.
Švęsti Atvelykio sugužėjo gausus būrys dalyvių ir žiūrovų. Nuo pat ryto bendruomenės namų kiemelyje rinkosi senųjų tradicinių amatų pateikėjai, kulinarinio paveldo puoselėtojai.
Šventę pradėjo Ramygalos seniūnijos kultūros centro Daniūnų bendruomenės namų vaikų folkloro grupė "Špokai“. Jie susirinkusiems papasakojo apie Atvelykio papročius, linkėjo sveikų, derlingų metų. Priminė, kad Atvelykis dar vadinamas Vaikų Velykomis, per kurias mažieji mėgdžiodami suaugusiuosius stengiasi pakartoti Velykų veiksmus.
Ilgai netrukus į bendruomenės namų kiemelį triukšmingai įvažiavo Velykės vežimaitis su muzikantais. Velykė pasveikino visus švečiainčius, apdovanodama margučiais. Margučių gavo ir mažas ir didelis. Juk Velykės margučiai ypatingi-neša sėkmę ir laimę.
Nuo seno tikėta, jog pavasaris ateis greičiau, derlius geras bus, visi sveiki ir stiprūs bus, jei per Atvelykį visi linksminsis, kuo aukščiau supsis supuoklėse bei laistysis vandeniu. Velykė kartu su "Špokais“ kvietė šventės dalyvius nelikti tik stebėtojais, bet ir patiems šokti, dainuoti, suptis bei laistytis vandeniu. Ilgai raginti nereikėjo. Kiekvienas šventės dalyvis rado širdžiai mielą užsiėmimą: kas šoko, kas žaidimus žaidė, kas margučius margino ir rideno ar su amatinkais bendravo... Patys mažiausi šventės dalyviai turėjo progos marginti popierinius margučius vaškinėmis kreidelėmis ir klijuoti juos ant simbolinio 2 m aukščio bei 1,5 m pločio popierinio Atvelykio margučio.
Svariai prie šventės prisidėjo ir Daniūnų kaimo bendruomenė. Kaimo žmonės, norėdami prisidėti prie senolių tradicijų puoselėjimo, šalia bendruomenės namų įrengė tradicinį Velykų simbolį – supuokles. Rašytiniuose šaltiniuose rašoma, kad mūsų senoliai per Atvelykį supdavosi - skambant sūpuoklinėms dainoms, nes jos padeda kuo aukščiau pakilti. Yra manoma, kad kuo aukščiau pakilsi, tuo linksmesnis būsi visus metus.
Margučius pavasarine žeme ridenome, pyragus ragavome, supuoklėse lig dangaus kilome, Velykės dovanomis dalinomės, tikėdami, kad sužaliuos gamta, žemėje pasėtas grūdas neš gausų derlių, o mūsų šeimose bus darna, sveikata ir gyvastis.