„Nei turtingos našlės, nei jaunos ir nekaltos merginos nebevažiuokit pas mane!“ – raudodamas ištaria pagrindinis veikėjas Čalis Cibukas. Tokia fraze baigiamas nuotaikingas ir kiek tragikomiškas spektaklis „Prašvilpta laimė“.
Gražią ir valiūkišką balandžio 5-osios dieną, sostinės gyventojai buvo maloniai nustebinti Panevėžio rajono Ramygalos kultūros centro Daniūnų bendruomenės namų mėgėjų teatro „Riba“ pasisvečiavimu naujoje Vilniaus Užupio teatro saloje – „Raganiukės teatre“. Vilniečiams, užliūliuotiems įvairiaspalvio kultūrinio gyvenimo, visuomet smagu pamatyti kažką nuoširdaus ir artimo, taip ir galėčiau apibūdinti „Ribos“ suvaidintą spektaklį. Nuo pirmos veiksmo akimirkos salėje stojo tyla ir susikaupimas laukiant, kuo gi čia viskas prasidės. Ir prasidėjo... kas suplyšusiomis kojinėmis, kas susivėlusiais plaukais, o kas su šluota rankoje. Scenoje šmėžavo jaudulio, rodos, visai nesurakinti aktoriai, net nepamanytum, kad mėgėjai, jei nebūtų kraštiečiai, kuriuos puikiai pažįstu. Ar tai tinkamai parinktos rolės, ar aktorių profesionalumas dabar jau ir nepasakytum.
Visai nemeluočiau teigdama, kad salė lūžo nuo žiūrovų ir visai nesvarbu, kad tai ne Nacionalinis dramos teatras, o „Raganiukės“ teatro erdvė, talpinanti per 160 žiūrovų. Kaip žodžių iš dainos neišmesi, taip ir žiūrovų, aikčiojimų, juoko, dūsavimų ir aplodismentų iš pasirodymo neatimsi. O ir tokia kamerinė erdvė leido puikiai jaustis prie anšlaginių pasirodymų neįpratusiems (tikiu, tik kol kas!) jauniesiems aktoriams, kurie puikiai sugebėjo įsijausti į atliekamus vaidmenis. Sakydama „jauniesiems“, tikrai nekalbu apie amžių, mat teatro kolektyve dominuoja vidutinio amžiaus aktoriai, o tai sukelia dar daugiau susižavėjimo. Jaunuolius visi įpratę matyti kvailiojančius, bet kai nuoširdžiai kvatoja, flirtuoja ir neįtikėtinas veido grimasas išspaudžia brandesnio amžiaus suaugusieji, norisi tik paploti ir pasiduoti teatro magijai – įtikino!
Pasirodymas reikalauja ne tik aktorių įdirbio ir įsijautimo, bet ir režisierių bei scenografų darbo. Erdvė scenoje buvo sutvarkyta minimalistiškai, tvarkingai ir atitiko laikotarpio dvasią. Aktoriai pasipuošę atitinkamo stiliaus apranga ir net kalbos akcentai atspindi, kad veiksmas vyksta Jungtinėse Amerikos Valstijose.
Spektaklis nebuvo nuobodžiai ilgas, bet ir ne nusikalstamai trumpas – pusantros valandos pasimėgavimui.
Aktoriams dar kartą plojimai, gėlių puokštės ir sveikinimai.