Viena smagiausių ir visų labiausiai mėgstama kalendorinių švenčių visoje Lietuvoje – Užgavėnės. Į lietuvių tradicinius Užgavėnių papročius įsipynę labai seni tikėjimai, susiję su žemės žadinimu naujam gyvybės ciklui. Tradicine švente džiaugiasi tiek vyresnės kartos žmonės, tiek vaikai ir jaunimas. Tuo, kad ši šventė tebėra išlaikiusi natūralų ir spontanišką pobūdį, dar kartą įsitikino Ramygalos kultūros centro darbuotojai, surengę spalvingas Užgavėnių šventes Ramygalos mieste bei Daniūnų kaime.
Gausūs būriai ryškių ir triūkšmingų persirengėlių susirinko į Ramygalos miesto Laisvės aikštę bei šalia Daniūnų bendruomenės namų švęsti paskutinės žiemos šventės. Susirinkusieji kaip išmanydami kėlė triukšmą – kas rėkaudamas, kas švilpdamas, kas trepsėdamas ar cypdamas... Per didelį nesusikalbėjimą nuožmiose kovose Lašininis pralaimėjo Kanapiniui, o sudegęs Gavėnas apvalė visus nuo gyvenimo negerovių, nesklandumų ir niūrios praeities...
Senoliai sakydavo, „Jei Užgavėnių nešvęsi, tais metais nuo nelaimių neatsiginsi: gyvuliai išdvės, javai blogai derės, namiškiai sirgs, visokios kitokios negandos pristos“. Tad nerizikuodami – daniūniečiai, patys užsimaišę tešlą, kepė blynus lauke ir dažydami į uogienę juos skanavo, o ramygaliečiai - pasimėgaudami šveitė gardžius Nijolės Ambutienės blynus, užgerdami karšta arbata. Visi susirinkusieji stengėsi gerai užsigavėti ir bėdų neturėti...