Po 1883 metų sukilimo Lietuvoje caro valdžia uždraudė lietuvių spaudą. Keturiasdešimt metų (1884-1904) lietuviškos knygos ir laikraščiai buvo spausdinami užsienyje, o iš ten slapta gabenami ir platinami Lietuvoje.
Caro pasienio sargybos žandarai gaudė knygnešius ir skaitytojus, knygas naikino, o platintojai buvo baudžiami kalėjimu, tremtimi. Brangiai tada kainavo lietuviška knyga.
Vienas iš lietuviškos knygos mylėtojų buvo Adomas Ladukas.Už ištikimybę lietuviškai knygai jis sumokėjo didelę kainą. Buvo kalinamas, vėliau ištremtas į Sibirą.
Šio didžio žmogaus palaikai ilsisi Ramygalos miesto kapinėse. Spalio 31 d. A.Laduko atminimui buvo pašventintas jo giminių dėka pastatytas koplytstulpis.
Savo mintim pasidalino gerbiamas klebonas E.Rinkevičius, muziejaus vedėja I.Zubauskienė, Panevėžio raj. vicemeras V. R. Gritėnas ir kiti paminėjime dalyvavę žmonės.Vėliau visi persikėlė į muziejų, kuriame buvo surengta ekspozicija A.Laduko atminimui. Organizacija pasirūpino seniūnija.
Malonu, kad bendruomenės dėka ant šio kapo nevysta gėlės.
Caro pasienio sargybos žandarai gaudė knygnešius ir skaitytojus, knygas naikino, o platintojai buvo baudžiami kalėjimu, tremtimi. Brangiai tada kainavo lietuviška knyga.
Vienas iš lietuviškos knygos mylėtojų buvo Adomas Ladukas.Už ištikimybę lietuviškai knygai jis sumokėjo didelę kainą. Buvo kalinamas, vėliau ištremtas į Sibirą.
Šio didžio žmogaus palaikai ilsisi Ramygalos miesto kapinėse. Spalio 31 d. A.Laduko atminimui buvo pašventintas jo giminių dėka pastatytas koplytstulpis.
Savo mintim pasidalino gerbiamas klebonas E.Rinkevičius, muziejaus vedėja I.Zubauskienė, Panevėžio raj. vicemeras V. R. Gritėnas ir kiti paminėjime dalyvavę žmonės.Vėliau visi persikėlė į muziejų, kuriame buvo surengta ekspozicija A.Laduko atminimui. Organizacija pasirūpino seniūnija.
Malonu, kad bendruomenės dėka ant šio kapo nevysta gėlės.