Turistinis kulinarinio paveldo ir amatų kelias

 Edukacinis projektas „Visur duona su pluta“  Miežiškių seniūnijos kultūros centro Nevėžio bendruomenės namuose turi ilgametes tradicijas. Kadangi kraštas garsėja puikiomis duonos kepėjomis, apylinkėje yra išlikusių daug sodybų su duonkepėmis krosnimis, tad jau nuo 2001 m. vyksta duonos kepėjų šventės. Duonos kepimo paslaptis atvėrusios ir su išlikusiomis tradicijomis jaunimą yra supažindinusios Patrakių, Pavašuokių, Nibragalio, Tumagalio, Kerblonių kaimų šeimininkės. Duonos kepėjų šventės išaugo iki Aukštaitijos regiono kepėjų šventės.

Šiais metais rugsėjo 11-ąją šalies duonos kepėjų šventė „Visur duona su pluta“ vyko Krekenavos seniūnijos Radviliškių kaime, Audronės ir Albino Kisielių sodyboje. 2009 –ųjų pabaigoje Audronė  Kisielienė, sužinojusi, kad mūsų krašte gyvena savo šeimynoms naminę duoną kepančių močiučių, paskambino ir paprašė pasidalinti senosiomis duonos kepimo paslaptimis. Duonos kepėja Petronėlė Kurulienė sutiko. Taip gruodžio 31d. Radviliškių kaimo kepykloje buvo iškepta pirmoji „Petronėlės duona“, kuri gavo kulinarinio paveldo sertifikatą.

Kviečiame į turistinę edukacinę programą "Grūdo virsmas", kuri vyksta Ramygalos mechaniniame malūne (Dariaus ir Girėno g. 46, Ramygala) iki spalio 3 dienos.

  • Išankstinė registracija tel. nr. 8 699 81131.
  • Mažiausia lankytojų grupė - 5 žmonės
  • Bilieto kaina 5 Lt.

Galima užsisakyti malūnininko vaišes.

 Birželio 24 dieną viename seniausiai veikiančių (nuo 1930 metų) malūnų Lietuvoje - UAB "Ramygalos malūnas" vyko edukacinė programa "Grūdo virsmas". Į ją atvyko Panevėžio rajono savivaldybės svečiai iš Lenkijos ir Baltarusijos. Svečius šiltai pasitiko malūnininkas Jonas Plučius su žmona Vitalija Plučiene. Šeimininkai svečiams parodė kaip grūdai virsta miltais, manų kruopomis ir sėlenomis. Malūnininkas pasakojo, kad dauguma malūno įrenginių yra autentiški, kaip ir pati medinė 3 aukštų malūno konstrukcija. Nors miltus mala jau naujomis girnomis, tačiau senosios - akmeninės stovi ten pat, kur ir anksčiau. Be to, visus agregatus - girnas, vėtyklę - suka ne dyzelinis, kaip kadaise, o elektrinis variklis. Pasak Jono Plučio, tokį malūną verta išsaugoti kaip technikos paminklą, juolab kad jo detalės beveik visos yra autentiškos.

Svečiams labai patiko malūnininko pasakojimas ir šeimininkės vaišės.

 Miežiškių kultūros centro darbuotojai drauge su meno mėgėjais, vietos bendruomene jau dešimtą kartą surengė teatralizuotą arklių ganymo šventę – Naktigonę. Kaip pastaraisiais metais jau tapo įprasta, suvežę pirmąjį šieną miežiškiečiai ir jų svečiai rinkosi į šalia esančią Dvarininkų kaimo ūkininkui, muzikantui, dainininkui Valentinui Rapšiui priklausančią ganyklą. Joje vėl būta progų ir pasilinksminti, ir pabendrauti, ir senąsias lietuviško kaimo tradicijas vieniems prisiminti, kitiems – pirmą kartą pažinti.

Vienu didesnių miežiškiečių ir aplinkinių vietovių bendruomenės žmonių susibūrimu tapusi šventė šiemet sutraukė kone 200 žmonių. Ir, deja, palyginti su ankstesniais metais, ne tiek jau daug arklių. Pastaruoju metu retas kaimo žmogus beturi šių gyvūnų, tad šiemetinėje Naktigonėje jie buvo tik devyni. Užtat kumeliukų, kuriems tradiciškai šventės dalyviai renka vardus, būta net trijų. Pagal pirmąsias mažylių tėvų raides kūrę vardus žmonės jų prisiūlė gausybę. Šeimininkai kumeliukams išrinko Persėjo ir Putino vardus, o kumelaitei – Pikolinos.

 Gegužės 28 dieną miežiškėnai savo tradicinę folkloro ansamblių  šventę "Par šilalį jojo…’’ atvežė į Ramygalą. Tiek gražių, tautiniais rūbais pasipuošusių žmonių vienu metu Ramygala dar nebuvo mačiusi. Par šilalį jojo net 15 kolektyvų. Įsikūrę įvairiose Ramygalos vietose atlikėjai linksmino praeivius ir kvietė į didįjį koncertą miesto parke.

Vakarop visa marga folkloristų juosta patraukė į parką. Svečius pasveikino Panevėžio rajono vicemeras Vytautas Rapolas Gritėnas ir švietimo, kultūros, ir sporto skyriaus specialistė, folkloro siela Lina Daubarienė. Į sceną dalyvius kvietė vakaro vedėjas Jonas Mališauskas.

Šventė vyks gegužės 23 dieną.

  • 12:00 Šv.Mišios Šv.Jurgio bažnyčioje

Smilgių etnografinėje sodyboje:
  • 16:00 Plaučiškių kaimo dramos kolektyvo spektaklis "Žaldokynė"
  • 17:00 Šventinis koncertas. Dalyvauja: Smilgių ir Perekšlių meno megėjų kolektyvai, svečiai iš Miežiškių, Velžio, Vadoklių, Dembavos.
  • 21:00 Vakaruškos prie kultūros centro

Kultūros centre veiks mokytojos Genės Sutkuvienės tapybos darbų paroda "Gėlės".

 Jau kelintus metus Miežiškiuose rengiamoje ir jau tradicine virstančioje Jurginių šventėje šiemet nestigo nei tradicinių linksmybių, nei naujų įspūdingų akcentų.

Į bažnyčioje vykusias Mišias ir Angelų slėnyje surengtą šventę per Jurgines miežiškiečiai ir jų svečiai rinkosi paminėti žemės ūkio darbų pradžios. Ši šventė lietuvių tradicijose nuo seno susijusi su pirmaisiais pavasario darbais, gyvulių išginimu į lauką. Tradiciškai ta proga Miežiškių klebonas Rimantas Visockis šventino arklius ir kinkinius, o gražia naujove tapo žemės ūkio technikos šventinimas. Technikos paradas buvo išties įspūdingas – šalia Angelų slėnio Miežiškių ir aplinkinių vietovių gyventojai suvažiavo kas mažyte žoliapjove, kas senais sovietiniais, o kas milžiniškais, galingais naujais traktoriais. Metalo „žirgai“ traukė ir suaugusiuosius, ir vaikus, suskubusius dažnoje kabinoje pasėdėti.

Velžio bendruomenės namuose įvykos IV-asis Panevėžio apskrities tautinių šokių grupių festivalis „Velžio klumpė-2010“. Šventės dalyvius pasveikino Panevėžio rajono meras Povilas Žagunis, Panevėžio rajono savivaldybės tarybos narė Violeta Grigienė. Visų kolektyvų pasirodymai džiugino gausiai susirinkusius žiūrovus. Festivalyje linksmus šokius trypė, dainų pynės pynė bei smagias polkas ir valsus griežė svečiai iš Dembavos, Smilgių, Paįstrio, Liūdynės, Panevėžio ir Velžio.

Tradicinis festivalis organizuojamas siekiant populiarinti tautinį šokį, kelti jų meninį lygį, aktyvinti jaunimo, vaikų ir suaugusiųjų kultūrinį gyvenimą.

Noriu padėkoti šios šventės rėmėjams: Panevėžio rajono savivaldybei, Liūdynės kultūros centrui, UAB „Agrolitpa“, UAB „Dembavos medelynas“, UAB „Viskas reklamai“, UAB „Midenė“.