Spalio paskutinį penktadienį į Ramygalos seniūnijos kultūros centrą rinkosi gausus būrys svečių ne tik iš Ramygalos, bet ir viso Panevėžio rajono, nes čia vyko 12-asis modernaus šiuolaikinio meno festivalis „KETURIESE“. Festivalyje savo programas pristatė 11 kvartetų. Tai Vadoklių, Tiltagalių, Paįstrio, Ėriškių seniūnijų kultūros centrų kolektyvai, Panevėžio rajono Vaikų muzikos mokyklos akordeonistų kvartetas bei du kolektyvai iš Ramygalos miesto. Spektaklį „Suprask ir pajausk“ svečių teisėmis pristatė Kauno „Proceso“ teatras (režisierius Tomas Lagūnavičius). Netradiciškai festivalis baigėsi diskoteka jaunimui, kurią pradėjo Panevėžio „Žaliasis choras“. Nors „Keturiese“ užtruko šešias valandas, jis neprailgo. Įvairaus amžiaus publika buvos smagiai nusiteikusi, nes scenoje kvartetai pristatė labai įvairias programas.
Jau antri metai festivalyje dalyvavo klubo „Savos erdvės“ (klubo pirmininkė Laima KIškienė) dailininkės. Jos pristatė savo dviejų savaičių darbą - 50 dekoruotų puodelių. Festivalio „Keturiese“ žiūrovams ir dalyviams buvo suteikta galimybė keletą jų laimėti vykusioje viktorinoje. Mielai publikai buvo priminta, kad Ramygalai laimėjus „Lietuvos kultūros sostinės 2010“ projektą, miesto gatvės pasipuošė skardomis su Ramygalos miesto istorijos faktais. Klausimai buvo suformuluoti taip, kad skaičiusieji šias istorijas, galėjo labai lengvai laimėti prizą (pvz.: „Kur pirmą kartą buvo paminėta Ramygala ir kokiu pavadinimu?“ arba „Ramygalos biblioteka buvo įkurta 1936 metais vietinio gyventojo Karučio namuose. Klausimas: Kokį abonentinį mokestį už naudojimąsį knygomis turėjo sumokėti gyventojai?“). Po renginio ne vienas ramygalietis prasitarė, kad viktorina taip suintrigavo, kad būtinai suras laiko pasivaikščioti po miestą, kad galėtų susipažinti su jo istorija.
Labai malonu, kad Tiltagalių seniūnijos kultūros centro kvartetas „Brydge end band“ (vadovas Igoris Švedko), atliko dainą „Keturiese“, kurią specialiai šiam festivaliui parašė šio kolektyvo narys Sigitas Drebickas. Daina maloniai nustebino renginio organizatorius, todėl mąstoma ar šis kūrinys negalėtų tapti festivalio himnu.
Už pagalbą organizuojant festivalį nuoširdų ačiū tariame Virginijai Basijokienei, Zigmui Bezoraičiui, Algiui Adašiūnui, Virmantui Kondrotui.