Einant į pabaigą 2010-iesiems metams iškilmingai nuleista projekto "Ramygala – Lietuvos kultūros sostinė 2010" vėliava. Ramygala mažas, gražus miestas. Ramygaliečiai visada garsėjo savo patriotizmu, savigarba. Ramygalai tapus Lietuvos kultūros sostine, ne vienas abejojo, ar ji yra ir ar taps panaši į kultūros sostinę. Tačiau tai buvo tas stimulas, kuris išjudino Ramygalos miesto, aplinkinių gyvenviečių ir net viso rajono bendruomenes. Išaugo ambicijos būti geriausiais, parodyti koks savitas ir gražus miestas – Ramygala. Ypač kultūros sostinės vardu džiaugėsi buvę ramygaliečiai, dabar gyvenantys kituose Lietuvos miestuose.
Žinant, kad bus sulaukta dėmesio ir lankytojų, buvo suskubta tvarkyti aplinką, pasikeitė miesto vaizdas. Bendruomenės jėgomis apleistame parko fontane supilta žemių ir pasodintas gėlynas, kuris puošia miesto parką. Miesto centre stovintis 1953 m. pastatytas ir jau daugelį metų neveikiantis kino teatras (dabar privati nuosavybė) pats pirmasis pakeitė įvaizdį: iš seno, pavargusio ir aptriušusio pastato tapo šviesiu, savitos architektūros miesto centro akcentu. Jame miesto šventės metu "Ramygalai 640“ atkurta senoji kino teatro funkcija: rodytas dokumentinis kino filmas apie Ramygalą ir jos žmones "Ramygala laiko tėkmėje“. Ramygalos gyventojai aktyviai įsijungė atkuriant miesto tapatybės ženklus. Vienas iš jų – Ramygalos lankytinų vietų žemėlapis, kurį laboratorijoje „Keisk“ 
įgyvendinti pasiūlė ramygaliečių veiklių žmonių klubas "Savos erdvės“. Jų dėka buvo įgyvendintas projektas „Manoj stotelėje“. Įgyvendinant laboratorijoje „Keisk“ gimusią idėją po miestą "išsibarstė“ Ramygalos istorijos puslapiai, kurie trumpai ir įdomiai pateikia ne visiems žinomus istorinius faktus. Šiuo projektu buvo siekiama kuo plačiau ir kuo patraukliau paskleisti informaciją apie Ramygalos istorinę praeitį. Kita idėja, gimusi laboratorijoje "Keisk“, supažindina su fotografijose sustabdytomis miesto gyvenimo akimirkomis. Jas praeiviai gali matyti neveikiančios parduotuvės languose. Taigi išradingai buvo išnaudotos netradicinės erdvės organizuojant meno projektus ir renginius. Idėjų laboratorijoje "Keisk“ gimusios idėjos sėkmingai įgyvendintos ir daro Ramygalos miesto įvaizdį ryškesnį ir patrauklesnį. Į Ramygalos – Lietuvos kultūros sostinės kultūrinį vyksmą buvo pritraukta lankytojų, svečių, kūrėjų iš visos Lietuvos. Projektas "Vasaros vario audra“ sujungė ne tik visas rajono kultūros įstaigas ir bendruomenes. Projekte dalyvavo ir kitų rajonų varinių pučiamųjų orkestrai. Daugiau kaip 20 rajono bendruomenių pareiškė norą dalyvauti šiame projekte priimant orkestrus. Bendruomenės rinko labiausiai patikusį orkestrą, o orkestrai – išradingiausiai juos priėmusią bendruomenę. Baigiamasis koncertas vyko Bistrampolio dvare. Šio projekto metu Panevėžio rajono bendruomenėse vienu metu vyko kultūriniai renginiai. Kiekviena bendruomenė pagal savo išmonę rengė savo gyvenvietėje šventę, mugę, vakaronę, akciją ir pan. Po šios orkestrų "Vasaros vario audros“ Ramygaloje atsirado sagutėmis dekoruotas namas, kuris iki tol buvo apleistas.
Nuo pat pavasario iki rudens Ramygalos Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje vyko sakralinės muzikos festivalis "Šv. Jono aidai“. Festivalio metu ramygaliečiai ir miesto svečiai turėjo galimybę susipažinti su profesionaliai atliekamais sakralinės muzikos kūriniais, aplankyti Ramygalos bažnyčios vargonus, kur buvo vykdoma edukacinė programa ir demonstruojami vargonai.
Vasaros viduryje vykęs tarptautinis jaunųjų skulptorių pleneras „Jaunasis skulptorius“ į Ramygalą sukvietė trijų Pabaltijo šalių skulptorius. Savaitę trukusio plenero metu klebonijos kieme buvo demonstruojamas darbo su medžiu procesas.
Lankomu objektu tapo ir Ramygalos malūnas. Tai vienintelis rajone ir vienas iš nedaugelio Lietuvoje veikiančių motorinių malūnų. Nesustabdydamas savo darbo šis malūnas mala jau 90 metų. Jis buvo pritaikytas edukacinei programai „Grūdo virsmas“, kurios metu lankytojai supažindinami su malūno darbu, gali paragauti šviežiai iškeptų bandelių.
Etnokultūros renginiai prasidėjo Respublikinės etninės kultūros seminaru ir folkloro ansamblių švente „Par šilelį jojo...“ Plačiai garsas pasklido apie Ramygaloje organizuotą teatralizuotą ožkų paradą, ožkų, sūrio ir amatų mugę „Mis ožka“. Renginys, kurio metu buvo renkama gražiausia ožka, mis elegancija, mis foto, mis publika ir mis idėja. Tai unikalus atvejis, Lietuvoje to dar nebuvo. Mugėje netrūko ožkų bliovimo, kalvystės, pynimo iš vytelių, vilnos vėlimo, ramygalietiško pinigo kalimo, kulinarinio paveldo bei kitų amatų pristatymo visuomenei. Renginių metu dalyvavo ne tik ramygaliečiai, bet ir svečiai iš visos Lietuvos bei kaimyninių valstybių.
Šis renginys yra galimybė susiburti į bendrą ratą kartu švęsti miestelio šventę bei formuoti naujas tradicijas. Etnokultūros renginiai baigėsi liaudiškos muzikos kapelų varžytuvėmis „Kapelmaušis“, kurios Panevėžio rajone organizuojamos jau 19 kartą.
Projektas „Kulinarinio paveldo ir amatų kelias“ pristatė 17 edukacinių programų. Šis projektas vyko visame Panevėžio rajone. Buvo galima susipažinti su „lino keliu“, dalyvauti naktigonėje, kur buvo demonstruojamas arklių kaustymas, pasagų kaldinimas, arklių kinkymas, kumeliukų krikštynos, lauko žaidimai. Rajono žolininkų sambūris „Žolė kėlė rasą“ – pristatė žolynų rinkimo, naudojimo paslaptis, vaišino vaistažolių arbatomis, atliko apeigas. Projektas „Ustronės žolynų brydė“ pademonstravo Rasų šventės papročius, pristatė kulinarinį paveldą ir tradicinius amatus. „Naujamiesčio Vasaros amatai“ ir „Amatų dienos Ėriškiuose“ pakvietė išmokti amatų: pynimo iš vytelių, mezgimo, vantų rišimo, kompozicijų kūrimo iš uogų ir žolynų. Buvo galima išmokti dūdelių drožybos, kalvystės, pynimo, verpimo,audimo. Keramikos pleneras „Šilti delnai“ supažindino su lipdymo technika, kūrybos procesu. Gražiai praėjo šalies duonos kepėjų ir sūrininkų šventės („Visur duona su pluta“, „Sūrio šventė“). Renginių dalyviai galėjo stebėti duonos kepimo, sūrio darymo procesus, ragauti. Visi šių projektų renginiai sulaukė didelio susidomėjimo, todėl planuojama ir kitais metais organizuoti kulinarinio paveldo ir tradicinių amatų edukacines programas.
Gegužės – spalio mėnesiais vyko Bistrampolio festivalis – "Ramygalos – kultūros sostinės 2010" vasaros rezidencijoje Bistrampolio dvare. Į festivalius sugužėdavo lankytojai ne tik iš Panevėžio, bet ir iš kitų miestų. Festivalio lankytojus traukdavo graži dvaro aplinka, gyvai atliekama muzika, profesionalūs atlikėjai.
Profesionalaus teatro apsilankymu galėjo džiaugtis ramygaliečiai teatro mylėtojai. Valstybinis Vilniaus mažasis teatras parodė spektaklį F. Bordon „Paskutiniai mėnesiai“. Pagrindinio vaidmens atlikėjo aktoriaus Regimanto Adomaičio šaknys – Ramygaloje. Kelmės mažasis teatras Ustronėje suvaidino spektaklį, Žemaitės „Trys mylimosios“. Lietuvos teatro mėgėjus draugėn sukvietė Paįstryje vykstantis respublikinis mėgėjų teatrų festivalis "Tiltai“. Šiuolaikinio modernaus meno festivalyje "Keturiese“ dalyvavo Kauno "Proceso“ teatras, buvo kuriamos teatrinės improvizacijos.
Vokalinės muzikos mylėtojus sukvietė solistų ir vokalinių ansamblių konkursas "Sidabriniai balsai 2010", tradicinis respublikinis mažų miestelių vaikų ir jaunimo pop chorų ir solistų festivalis "Spindulėlis 2010“, respublikinis moksleivių autorinės dainos festivalis vykęs Ramygalos gimnazijoje ir skirtas atminti ramygaliečiui aktoriui Sauliui Mykolaičiui, gatvės muzikos festivalis.
Ramygalos miesto herbo simbolis, didingas paukštis – gandras, sukvietė "Aukso paukštės" nominantus iš visos Lietuvos. Įvyko penki šio reikšmingo apdovanojimo nominantų koncertų vakarai pristatę vokalinį, instrumentinį, teatrinį meną.
Spalio pabaigoje Naujamiestyje vyko šiaudinių skulptūrų pleneras "Aukščiau žemės, žemiau dangaus..." Sukurtas šiaudinių skulptūrų parkas veikė visą mėnesį. Plenerą užbaigė muzikos, šokio, žodžio, ugnies spektaklis – šiaudinės skulptūros buvo sudegintos. Šis ugnies spektaklis pritraukė labai daug žiūrovų ne tik iš miestelio, bet ir iš Panevėžio miesto ir aplinkinių bendruomenių. Šis spektaklis vyko prieš pat Vėlines – tai žingsnis į Ilgių laiką...
Netikėtai daug dėmesio sulaukė fotomeno konkursas „Gandro žvilgsnis“ skirtas baltajam gandrui - Ramygalos miesto herbo simboliui. Jame dalyvavo 16 mėgėjų fotografų. Iš viso konkursui buvo pateiktos 29 foto nuotraukos. Iš 20 fotonuotraukų yra sudaryta paroda. paroda buvo eksponuojama Ramygalos galerijoje "Voras“. Paroda "Gandro žvilgsnis“ apkeliaus visas Panevėžio rajono kultūros įstaigas.
Džiaugiamės galėję vadintis Lietuvos kultūros sostine. Dėkojame Lietuvos kultūros ministerijai už pasitikėjimą ir suteiktą galimybę parodyti ką gali mažo miestelio žmonės. Ačiū tariame visiems dalyvavusiems projekte. Ačiū – rėmėjams. Ačiū – žiūrovams ir miesto svečiams. Ačiū visiems.
įgyvendinti pasiūlė ramygaliečių veiklių žmonių klubas "Savos erdvės“. Jų dėka buvo įgyvendintas projektas „Manoj stotelėje“. Įgyvendinant laboratorijoje „Keisk“ gimusią idėją po miestą "išsibarstė“ Ramygalos istorijos puslapiai, kurie trumpai ir įdomiai pateikia ne visiems žinomus istorinius faktus. Šiuo projektu buvo siekiama kuo plačiau ir kuo patraukliau paskleisti informaciją apie Ramygalos istorinę praeitį. Kita idėja, gimusi laboratorijoje "Keisk“, supažindina su fotografijose sustabdytomis miesto gyvenimo akimirkomis. Jas praeiviai gali matyti neveikiančios parduotuvės languose. Taigi išradingai buvo išnaudotos netradicinės erdvės organizuojant meno projektus ir renginius. Idėjų laboratorijoje "Keisk“ gimusios idėjos sėkmingai įgyvendintos ir daro Ramygalos miesto įvaizdį ryškesnį ir patrauklesnį. Į Ramygalos – Lietuvos kultūros sostinės kultūrinį vyksmą buvo pritraukta lankytojų, svečių, kūrėjų iš visos Lietuvos. Projektas "Vasaros vario audra“ sujungė ne tik visas rajono kultūros įstaigas ir bendruomenes. Projekte dalyvavo ir kitų rajonų varinių pučiamųjų orkestrai. Daugiau kaip 20 rajono bendruomenių pareiškė norą dalyvauti šiame projekte priimant orkestrus. Bendruomenės rinko labiausiai patikusį orkestrą, o orkestrai – išradingiausiai juos priėmusią bendruomenę. Baigiamasis koncertas vyko Bistrampolio dvare. Šio projekto metu Panevėžio rajono bendruomenėse vienu metu vyko kultūriniai renginiai. Kiekviena bendruomenė pagal savo išmonę rengė savo gyvenvietėje šventę, mugę, vakaronę, akciją ir pan. Po šios orkestrų "Vasaros vario audros“ Ramygaloje atsirado sagutėmis dekoruotas namas, kuris iki tol buvo apleistas. Nuo pat pavasario iki rudens Ramygalos Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje vyko sakralinės muzikos festivalis "Šv. Jono aidai“. Festivalio metu ramygaliečiai ir miesto svečiai turėjo galimybę susipažinti su profesionaliai atliekamais sakralinės muzikos kūriniais, aplankyti Ramygalos bažnyčios vargonus, kur buvo vykdoma edukacinė programa ir demonstruojami vargonai.
Vasaros viduryje vykęs tarptautinis jaunųjų skulptorių pleneras „Jaunasis skulptorius“ į Ramygalą sukvietė trijų Pabaltijo šalių skulptorius. Savaitę trukusio plenero metu klebonijos kieme buvo demonstruojamas darbo su medžiu procesas.
Lankomu objektu tapo ir Ramygalos malūnas. Tai vienintelis rajone ir vienas iš nedaugelio Lietuvoje veikiančių motorinių malūnų. Nesustabdydamas savo darbo šis malūnas mala jau 90 metų. Jis buvo pritaikytas edukacinei programai „Grūdo virsmas“, kurios metu lankytojai supažindinami su malūno darbu, gali paragauti šviežiai iškeptų bandelių.
Etnokultūros renginiai prasidėjo Respublikinės etninės kultūros seminaru ir folkloro ansamblių švente „Par šilelį jojo...“ Plačiai garsas pasklido apie Ramygaloje organizuotą teatralizuotą ožkų paradą, ožkų, sūrio ir amatų mugę „Mis ožka“. Renginys, kurio metu buvo renkama gražiausia ožka, mis elegancija, mis foto, mis publika ir mis idėja. Tai unikalus atvejis, Lietuvoje to dar nebuvo. Mugėje netrūko ožkų bliovimo, kalvystės, pynimo iš vytelių, vilnos vėlimo, ramygalietiško pinigo kalimo, kulinarinio paveldo bei kitų amatų pristatymo visuomenei. Renginių metu dalyvavo ne tik ramygaliečiai, bet ir svečiai iš visos Lietuvos bei kaimyninių valstybių. Šis renginys yra galimybė susiburti į bendrą ratą kartu švęsti miestelio šventę bei formuoti naujas tradicijas. Etnokultūros renginiai baigėsi liaudiškos muzikos kapelų varžytuvėmis „Kapelmaušis“, kurios Panevėžio rajone organizuojamos jau 19 kartą.
Projektas „Kulinarinio paveldo ir amatų kelias“ pristatė 17 edukacinių programų. Šis projektas vyko visame Panevėžio rajone. Buvo galima susipažinti su „lino keliu“, dalyvauti naktigonėje, kur buvo demonstruojamas arklių kaustymas, pasagų kaldinimas, arklių kinkymas, kumeliukų krikštynos, lauko žaidimai. Rajono žolininkų sambūris „Žolė kėlė rasą“ – pristatė žolynų rinkimo, naudojimo paslaptis, vaišino vaistažolių arbatomis, atliko apeigas. Projektas „Ustronės žolynų brydė“ pademonstravo Rasų šventės papročius, pristatė kulinarinį paveldą ir tradicinius amatus. „Naujamiesčio Vasaros amatai“ ir „Amatų dienos Ėriškiuose“ pakvietė išmokti amatų: pynimo iš vytelių, mezgimo, vantų rišimo, kompozicijų kūrimo iš uogų ir žolynų. Buvo galima išmokti dūdelių drožybos, kalvystės, pynimo, verpimo,audimo. Keramikos pleneras „Šilti delnai“ supažindino su lipdymo technika, kūrybos procesu. Gražiai praėjo šalies duonos kepėjų ir sūrininkų šventės („Visur duona su pluta“, „Sūrio šventė“). Renginių dalyviai galėjo stebėti duonos kepimo, sūrio darymo procesus, ragauti. Visi šių projektų renginiai sulaukė didelio susidomėjimo, todėl planuojama ir kitais metais organizuoti kulinarinio paveldo ir tradicinių amatų edukacines programas.
Gegužės – spalio mėnesiais vyko Bistrampolio festivalis – "Ramygalos – kultūros sostinės 2010" vasaros rezidencijoje Bistrampolio dvare. Į festivalius sugužėdavo lankytojai ne tik iš Panevėžio, bet ir iš kitų miestų. Festivalio lankytojus traukdavo graži dvaro aplinka, gyvai atliekama muzika, profesionalūs atlikėjai.
Profesionalaus teatro apsilankymu galėjo džiaugtis ramygaliečiai teatro mylėtojai. Valstybinis Vilniaus mažasis teatras parodė spektaklį F. Bordon „Paskutiniai mėnesiai“. Pagrindinio vaidmens atlikėjo aktoriaus Regimanto Adomaičio šaknys – Ramygaloje. Kelmės mažasis teatras Ustronėje suvaidino spektaklį, Žemaitės „Trys mylimosios“. Lietuvos teatro mėgėjus draugėn sukvietė Paįstryje vykstantis respublikinis mėgėjų teatrų festivalis "Tiltai“. Šiuolaikinio modernaus meno festivalyje "Keturiese“ dalyvavo Kauno "Proceso“ teatras, buvo kuriamos teatrinės improvizacijos.
Vokalinės muzikos mylėtojus sukvietė solistų ir vokalinių ansamblių konkursas "Sidabriniai balsai 2010", tradicinis respublikinis mažų miestelių vaikų ir jaunimo pop chorų ir solistų festivalis "Spindulėlis 2010“, respublikinis moksleivių autorinės dainos festivalis vykęs Ramygalos gimnazijoje ir skirtas atminti ramygaliečiui aktoriui Sauliui Mykolaičiui, gatvės muzikos festivalis.
Ramygalos miesto herbo simbolis, didingas paukštis – gandras, sukvietė "Aukso paukštės" nominantus iš visos Lietuvos. Įvyko penki šio reikšmingo apdovanojimo nominantų koncertų vakarai pristatę vokalinį, instrumentinį, teatrinį meną.
Spalio pabaigoje Naujamiestyje vyko šiaudinių skulptūrų pleneras "Aukščiau žemės, žemiau dangaus..." Sukurtas šiaudinių skulptūrų parkas veikė visą mėnesį. Plenerą užbaigė muzikos, šokio, žodžio, ugnies spektaklis – šiaudinės skulptūros buvo sudegintos. Šis ugnies spektaklis pritraukė labai daug žiūrovų ne tik iš miestelio, bet ir iš Panevėžio miesto ir aplinkinių bendruomenių. Šis spektaklis vyko prieš pat Vėlines – tai žingsnis į Ilgių laiką...
Netikėtai daug dėmesio sulaukė fotomeno konkursas „Gandro žvilgsnis“ skirtas baltajam gandrui - Ramygalos miesto herbo simboliui. Jame dalyvavo 16 mėgėjų fotografų. Iš viso konkursui buvo pateiktos 29 foto nuotraukos. Iš 20 fotonuotraukų yra sudaryta paroda. paroda buvo eksponuojama Ramygalos galerijoje "Voras“. Paroda "Gandro žvilgsnis“ apkeliaus visas Panevėžio rajono kultūros įstaigas. Džiaugiamės galėję vadintis Lietuvos kultūros sostine. Dėkojame Lietuvos kultūros ministerijai už pasitikėjimą ir suteiktą galimybę parodyti ką gali mažo miestelio žmonės. Ačiū tariame visiems dalyvavusiems projekte. Ačiū – rėmėjams. Ačiū – žiūrovams ir miesto svečiams. Ačiū visiems.