Ramygala - miestelis, kuriame praktiškai buvau “apsigyvenęs” 3-4 mėnesius. Rašau žodį kabutėse, nes realiai negyvenau, bet labai dažnai lankydavausi tuomet, kaip ji buvo paskelbta Lietuvos kultūros sostine 2010. Jei važiuoju pro šalį, tai visą laiką stengiuosi užsukti bent jau į parduotuvę - pasisveikinti su pardavėjomis, pasiklausti kaip sekasi ar paprasčiausiai ko nors nusipirkti. Šilti prisiminimai užplūsta, kaip prisimenu vasarą-bendrus darbus ir tuo metu užgulusius Ramygalą didelius iššūkius. Vos tik sužinojęs, kad ji laimėjo konkursą „Lietuvos kultūros sostinė“ iš karto stačia galva stengiausi prisidėti prie šio projekto sėkmės - ieškojau rėmėjų, per įvairias žiniasklaidos priemones viešinau informaciją apie renginius ir net pats organizavau ožkų grožio konkursą. Svarbiausia, kad šios pastangos nenuėjo veltui, nes bendri darbai ir iššūkiai suartino mane ne vien tik su Ramygala, bet ir su šauniais jos žmonėmis.
Šiandien (2011-01-10) Ramygaloje gavau gerą progą susitikti ne vien tik su vietiniais, kurių labai pasiilgstu, bet ir turėjau galimybę padiskutuoti su garbingi svečiais: Seimo nariu Juozu Oleku bei Giedrė Purvanackiene - VU socialinių mokslų daktare. Labai smagu, kad tokie veiklūs ir užimti žmonės randa laiko Panevėžio rajonui ir Ramygalai. Susitikimo metu su Panevėžio rajono meru Vytautu Gritėnu, seniūno pavaduotoju Kęstutis Dangvecku, buvusia Ramygalos kultūros centro direktore Loreta Kubiliūniene ir kitais aktyvistais diskutavome apie bendras krašto problemas, apie Ramygalos miestelio gyvenimą. Svarbiausia yra gilintis į problemas, ieškoti sprendimo būdų ir niekuomet nenuleisti rankų dirbant bendruomenių labui. Tam ne visada užtenka vien tik noro ir entuziazmo, bet būtina įsiklausyti į patirtį ir kompetenciją. Šios dienos susitikime nieko netrūko: derėjo patirtis ir kompetencija, mokslinis žvilgsnis į problemas bei jaunatviškas maksimalizmas. Ačiū gerbiamiems svečiams, kad nepasididžiavo ir aplankė man labai mielą miestelį - Ramygalą!