Žyma: papathings

Daržely reikia diedų. Reikia ne vien ūkvedžio, kur su kirviu po kiemą vaikščiotų ir grasintų kokią lentą pakalt mentim. Ne vien fizruko. Reik auklėtojų, reik auklyčių.. aukliukų, ar kaip ten. Vienžo, noriu kad man diediškai paaiškintų kaip sekas mano vaikiui daržely.

Supratau, kad vaikis ir kamufliažinė striukė = lengva pamest tarp tujų ar pievoj. Tačiau rožinė visai gerai švyti rudenėjančiam sode. Bet ateina vakaras ir prieblandoj, vakaro sutemose, akimirksniu gali dingti visi vaikai.

Man atrodo, kad mažiai turi jausmą, surast silpniausią tėvą, kad ir kur anas besislėptų, apsupt jį savo žaidimais, užsikart ant galvos ir dar prie viso to sumušt tarpusavyje ant nusikalusio vaikdirbio kūno.

Tai nuo šiol aš turėsiu labai saugoti balioną su virvute. Vaikis labai vertina šitą daiktą, bet yra niuansas… balionas sprogęs prieš kelias dienas. Vienžo, emociškai labai brangi šiukšlė. Sėdim. Saugom.

Vaje koks aš apsileidęs. Išsirinko vaikis žiūrėti Lego Star Warsus. Su maže aptarinėja. Čia pabaisa, čia robotas. Vienžo, nieko jie apie Čiubaką nežino, supračio apie droidus R2D2 ir C3PO – nulis. Kas yra Dartas Veideris nežino. Omg, kaip aš galėjau taip apsileist?!

Vaikiams skundžiuos, kad kambary bardakas, kad žaislai išmėtyti ir jiems reiks tvarkytis. Sūnus: – Tete, nusisuk ir daryk taip, – rodo kaip užsidengti akis delnu. – Kad nematyčiau bardako? – pasitikslinu. – Jo! – užtikrintai atsako mažius.

Palikt vaikius vienus žaist visad rizikinga. Niekad nežinai ką rasi. Ateinu į kambarį, o ten megamiegamasis. Sofa, spintelės, pufai – viskas padengta miegančiojo lėlytėm. Visos jos užklotos virtuviniais rankšluosčiais. Miegančiųjų gražuolių ir rankšluosčių sprogimas.

Kiek mano mažė suvalgo aš nežinau. Lėkštė atrodo tuštokai, bet kol neįvertinu nudrabstyto stalo, pastalėj nugulusio maisto bei trupinių byračių dukrai bėgant nuo stalo, tol nežinau kiek ji suvalgė. Pala pala, dar nešukavau, kelis kąsnius tikrai šukom surinksiu.

Ai tas mano suaugeliškas liežuvis. Kiek kartų sau primenu, kad mažiai sarkazmo dar nesupranta, bet vis lipu ir lipu ant to pačio grėblio. Vis išsprūsta: – Aišku, leidžiu taryt tokią nesąmonę! Ir jie pasileidžia daryt tokią nesąmonę.

Vaikis užmatė kito mažiaus elektrinį, vaikišką keturratį. Iš toli apžiūrinėjo, manęs klausinėjo ar jam tokį nupirksiu, kai ans bus didelis. Vienžo, technika sužavėjo. Priėjo mažė. Kažko pasilenkė prie keturračio, nejau ir jai reikia? Pasirodo žiūrėjo į veidrodėlį.