Žyma: papathings

Dukra jau įtraukė mane į savo žaidimus su lėlėm. Bet… visad gaunu tą pačią lėlytę, turiu kalbėt kažkokiu keistu balsu, dainuot neleidžia, žaislo rankom mojuoti neleidžia. O visas žaidimas tai nesibaigiantis sveikinimasis su kitom lėlėm. Vienžo, nulis kūrybos.

Jei jūs viens kitą erzinat, tai ir aš jus paerzinsiu. Jei jūs man meluojat, tai ir aš… Jūs ką? Galvojat patikėsiu: „Daugiau niekada neerzinsiu.” Ne vakar gimęs! Erzinsit kaip dideli. Tai vat ir aš primeluosiu apie saldainius ir neduosiu. Žinosit!

Tas tėvo likimas turint dukrą. Kaimynui daržely neša gėlės. O aš… O aš turiu palaikyti nukniauktą iš bendro daržo žalią pomidorą, kaštonus ir kažkokią blizgančią šiukšlę. Komoda kažkokia aš.

Namai gali būt tvarkingi tik kol nėr vaikių. Tad tvarkyti galima tik prieš išvykstant, arba per mamadienį. Pirmu atveju kokia prasmė džiaugtis tuo ko neturi? Antru, kam pavargti ir nebeturėt jėgų džiaugtis, bijant grįžtančių iš darželio mažių?

Žmonės savaitgaliams suplanuoja didelius darbus. Kas bulviakasį, kas vaikiuis apipirkt rudenėjančiam orui. Vienžo, geriau jau aš bulves būčiau kases.

Seniai išmokau, kad šalia kitų žmonių reikia saugotis. Bet kai šalia įsitaiso vaikiai reikia intensyviau saugotis. Instinktyviai saugau akis, dantis ir… kitas jautrias vietas. Nes šėlsmo apimti mažiai gali vienu piruetu kalt per viską. O jie dar auga ir stiprėja.

Darželin keliaujam pilnom rankom. Šįryt dukra pasiėmė… pleistrą. Įėjus grupėn auklėtojai paskelbė: – Atsinešiau pleistrą, kad neužsigaut! Vakare prisiminiau apsaugą ir klausiu mažės: – Kur pleistras? – Pamečiau. Tai gerai, kad neužsigavo, ti gi lakstė neapsaugota.

Dukra ryškiai eis į pardavimus dirbt. Ryte, prie duru, jau eisim, o ji traukia žiemines pirštines. – Ne, palik. Dar nešalta, – bandau ją įtikinti. – Bet aš nekrapštysiu nosies. Viskas. Sold! Parduota. Važiuoja darželin su žieminėm kumštinukėm.

Laikas su vaikiais neįkainojamas. O laikas be jų, turi aiškią kainą. Darželis kainuoja tiek, auklės tiek ir dar truputį.

Ne pati geriausia mintis buvo žaist kavinę su mažiais besilaikant dietos. Aišku, kaladukų nevalgiau, bet minčių tai kilo visokių.