Žyma: papathings

Vaikius išspyrėm iš savo lovos, dabar jau kelintą naktį anys miega savo lovytėse, bet… Bet dabar patiems reikia pradėt miegoti savojoj, nes visą naktį lakstom jų ramint, ar šalia prakimarinam kol mažiai muistos.

Kartais, geriausios tėvavimo dienos yra ne tos, per kurias kažkas nutiko, o tos, kur kaip tik, nieko neįvyko. Vaikiai nesusimušė, nesulaužė, nepakėlė emocijų pilno skandalo, o vaikdirbiai neišėjo iš proto.

Cha! Migdyti vaikius, kai anys vienam kambary juk gali ir vienas vaikdirbys. Geras optimizavimas, kuris dingsta, nes mažiai pripratę tik prie savo dream dealerio. Nulaužiau savo, Brangiausioji po valandos atėjo damušt savosios.

Gyvenimas prie kurio buvau pripratęs byra. Jau teko vartelius išardyti, nes vaikiai juos perlipa. Iki šiol jų pasigendu eidamas tamsoj. Išardžiau lovytę. Keturis metus šalia lovos stovėjo. Dabar laukia naktis, pirmoji naktis, kai mažiau miegos vieni savo kambary.

Kadais pasakojo, kaip vienas vaikis aiškino mamai ko nori antras vaikis, nes mama nesuprato. Dabar ir man taip nutiko. Dukra paaiškino, ko reikia mažiui. Be jos tikrai nebučiau susipratęs. Vienžo, reik kaip minimum dviejų, Na kad vienas vertėjautų.

Dukra apsikabinus klausia: – Ar tu mane myli? – Myliu. O tu mane? – Myliu. – O ką reiškia meilė? – man reik įsitikinti, kad ta pačia kalba šnekam. – Nežinau. Tiesa, po kelių akimirkų pradeda vardinti. – Kai glosto,.. duoda bučkį… Dar kelis dalykus kartu sugalvojom.

Visad galvojau, kad vaikiams leisiu patiems rengtis, ruoštis į lauką ar darželį. Bet tada kalė realybė. Arba vaikius tik sumigdžius reikia kelti ir leist jiems rengtis, puoštis darželin, arba jau geriau pamiegosiu ir aprengsiu juos, nei praleisiu amžinybę laukime.

– Jūsų dukra nemiegojo pietų, – pasakoja auklėtoja. – Yes! – nesusivaldau aš laukdamas trumpo vakaro su mažiais. – Atsiprašau. Išsprūdo, – teisinuos. – Nieko, suprantama, – patikima mane.

Ruduo – metų laikas, kai namuos randasi kaštonai, gilės, lazdyno riešutai ir nežinai, ar galima tą lobį mest lauk, ar geriau neerzint mažų žiurkėnų su striukėm ir botais. Beje, striukių kišenėj dar keli kaštonai ir kažkokia labai svarbi šiukšlė.

Vieną pliusą vaikių ligos savaitė atnešė. Nereikėjo daryt namų darbų. Nepagimdėm pabaisos iš morkos, moliūgo bei kaštonų rudenėlio šventei. Ir pasauly vienu monstru mažiau, ir mes nesukom baisiai galvos, nes sirgom.