Žyma: papathings

Kad reikia pirkti du vaikiškus daiktus, tai čia viskas aišku. Bet, kad perkant sau, reiks galvot apie kompensacinį pirkinį mažiams, na to tai tikrai nesitikėjau. Nusipirkau dvi įrankių dėžės. Mažius jau suka ratus ir taikosi kaip čia nukirts mažesnę.

Viskas, pradedu taupyti. Nes jei švaistysiuos, tai nieko nebliks ir nieks nebgalės paremt. Pasiekiau ribą. Brangiausioji išvažiavo savaitei, tad veržiuos diržus ir taupau kantrybę, jėgas. Nes bet koks neplanuotas energijos nuotėkis gresia mini katostrofėle.

Pasirodo, geriausias būdas vaikius nuvaryt nuo kojų yra ne žaidimų aikštelė. Užtenka valandžiukę pasišlaistyt po Maximą, leist aniems apžiūrėti visus žaislus, vaisius ir daržoves. Ir voilà. Tik padarėme klaidą, ryte nuvarėm, tad visą dieną teko laukti ankstyvo lūžio.

Namuos vyksta tylusis karas. Mano žodžiai prieš Brangiausios. Ji sako ‘triusikai’, aš ‘apatinės kelnaitės’, ir taip toliau, ir panašiai. Šiandien į mano pusę stojo mažė. Pataisė mamą sakydama, kad vietoj ‘majkės’ turi būt ‘marškinėliai’.

Auklėtoja kelis kartus pabrėžė, kad ryt vaikius reikia padoriau aprengt į ekskursiją. PADORIAU. Pasimečiau truputį, nejau niekas man nesakė ir aš kelis metus nepadoriai aprengęs vaikius į darželį tempiau? Kokia gėda! Pasimetęs, nes nežinau jau kaip ir berengt mažius.

Kalbam su auklėtoja apie vaikio savarankiškumą. Pagiria, esą grupėj pats viską daro. – Matau, kad sūnaus neskubinat, pačiam leidžiat apsirengt. Nuzvelgiu mažių, nu jo, belenkaip kai ką užsimaukšlinęs. Problema tik ta, kad šįryt savarankiškumo buvo nulis. Rengiau aš.

Klaidžiojam po kapinės su vaikiais. Jiem įdomiau vaikščiot aplink nepažįstamų kapus, nei bendrauti su pažįstamais gyvaisiais. – Kas čia numiro? – Ona… Petras,.. – skaitau atnkapius. – Kur tavo kapas? – Čia jau, mažiai, jūsų problema, nes man nesvarbu, – lai kakinas.

Sako vaikiams reikia ribų. Reikia tai reikia, bet kodėl anys it išprotėję daužos į tas ribas? Kaip suprantu, tai truks dar dvim metų. Po tiek laiko trankymosi ne kažkas sveiko belieka.

Po kelionių savaitgalio mažius labai skubėjo į namus, kad galų gale, savo sienose galėtų pabūti piktas, irzlus ir verksmingas. Reikia gi tą geruolio įvaizdžio nuovargį kažkur paleisti.

Tie tėvai, t.y. tie seneliai. Atrodė, kad tai aš pasmerktas tapt savo gimdytoju, bet netikėtai Močiulė rimtu veidu pranešė, kad gimtadienio proga nori laptopo. Ta prasme? Aš, aišku, zyziau būdamas paaugliu apie kompą, bet kad po trim metu mama taptų manim nesitikėjau.