Žyma: papathings

Užgavėnėms Brangiausioji paskolino mažei kelnes. Šventėj neprireikė, bet grįžusi dukra namuose jas užsimovė ir trinėsi visą vakarą maivydamasi ir niurnėdama:
– Gal mama man tas kelnes atiduos.
Pala, pala. 120 cm mergelka, tu jau dabar nukirtinėji mamos drabužius?

Anksčiau aš bijojau karo. Hipotetinio, tolimo.
Dabar bijau karo, kurį gali patirti mano vaikai. Ir šita baimė persmelkia kiekvieną apkabinimą, prisilietimą, nes gal tai paskutinės dienos, mėnesiai, metai kol dar karas nesudraskė mūsų širdžių ir šviesių žvilgsnių.

Viena iš demonų gaudytojų užduočių išpešt nelabojo tikrąjį vardą.
Mano mažiai Užgavėnėms pasidarė velniukų kaukes.
Pirmas žingsnis žengtas. Tikrą veidą jau parodė. Beliko tik tų Balzebubų tikruosius vardus išpešt, ir jau galėsiu parašyt, kad jie manęs klausytų.

Cha! Pagaliau galiu važiuot vaikio paspirtuku nebijodamas jo sulaužyt. Aišku, dar reik susilenkus, susirietus pasispirinėt, bet dabar ūkyje turiu dar vieną man tinkančią transporto priemonę.

Jaučiuos pertrauktas.
Ne, ne skersvėjis mane pertraukė.
VAIKIAI! VAIKIAI mane nuolat pertraukinėja. Aš jau net nustojau šalia jų būdamas galvot, kad ne duok die ką genialaus sumąstysiu, o tada jie pyst! pertrauks, ir dings nuostabi mintis.
Apie kalbėjimą net nekalbu.

Nežinau kodėl, bet… Po to kai vaikiai pabuvo vieni svetainėje, radau nubučiuotą televizorių.
Paklausius mažių WT*? Jie tik rodė viens į kitą, bet normalesnio paaiškinimo taip ir nesulaukiau.
Nu bet kam taip riebiai laižytis su teliku?
A?

Reik jiems knist protą, kol dar jie klausosi.
Kiek čia beliko? Keli metai ir vartys akis dūsaudami pamokymą išgirdę.
O dabar. Yra proga, varai!
Apie kalbą, matieką, gyvenimą ir visa tai.
Kol dar girdi.
Kol ausys nesuseno ir neapkurto vaikdirbių balsui.

Nelabai moku sakyt komplimentus ar juos priimt, bet šiandien pamačiau, kad nauja karta yra kažkokie mutantai.
Dukra pamačius grupiokės pliušinį žaislą:
– Gražus kiškutis!
– Ačiū.
Natūraliai.
Paprastai.
Reik ir man taip išmokt, o ne sukt: „Ai, čia senas. Nieko gero”.

Žadintuvas.
Darželis.
(suaugeliškos nesąmonės darbe)
Mažiai namo.
Vakarienė.
Skalbimas… Drabužių.
Skalbimas… Vaikų.
Kartot.
…
O šeštadienis!
Sunku, nes neįprasta.

Betėvaudamas dažnai papuolu į absurdo teatrą, kur logika nebegalioja, paprasčiausiai reik priimti performansą tokį, koks jis yra.
Vaikiui iškėliau sąlygą, susitvarkyt per 3 minutes.
Jis pradėjo zyzt, kad nespės. Grynam zyzimui iššvaistė beveik 3 minutes.
Performansas.