Žyma: papathings

Lovose vaikiai pradeda svarstyt ‘Kas stipresnis?’. Hulkas ar Kapitonas Amerika? Geležinis žmogus ar Toras? Atsakinėju, aiškinu, bet prasiveržia jų nemokšiškumas. Sugalvojo anys paklaust: ‘Kas stipresnis Spidermenas ar Batmanas?’. Užgesinau šviesą. Baigėm diskusijas.

Vaikis, kurs dar ne visas raidės iškeverzoja. Kategoriškai atsisako net savo vardą parašyt. Šiandien sėda rašyt laiško Kalėdų seneliui. Kringelių, belenkokių linijų makalynė. – Kas čia? – Laiškas seneliui. – Ko paprašei? – Parašiau. – Neparašei. – Senelis perskaitys.

Viskas tik dėl vaikių. Jei ne jie, seniausiai viską būčiau metęs… Kartu mes tik dėl jų. Visos tos dėžės su nesudūžusiais papuošimais, girliandom, kvailais eglių žaisliukais. Visa tai seniausiai būtų gulėję konteineriuose. Bet dabar… Dabar mes įkalinti kartu.

Apleidom vaikį, tai ans ir apžėlė it krūmas. Susipratę, kad laikas kirptis klausiam kokios norės šukuosenos. – Kaip tetės! – džiugiai pareiškia. – Plikai? Tikrai? Kažką mažoj galvoj perskaičiavo, pagalvojo apie darželį, plaukuotus grupiokus: – Ne!

Tas metu laikas kai pradedu žiūrinėt dovanas. Spidermenus, Hulkus, Rampunzeles, Elzas. Gal tą, gal aną, gal Lego. Ir truputį pristabdau save, nes neduok die per likusias savaites išlįs koks netikėtas super herojus ir reiks vėl ieškot. Taip gimsta kalėdinė karštinė.

Nekenčiu vienos drausminimo priemonės. Tiesiog negaliu pakęst. Bet dabar toks metu laikas ir vis dažniau tuo drausmina tai vieni, tai kiti. Problema tik ta, kad atsisakyt jos galima tik sukeliant dar didesnį skausmą, suteikiant vaikiui žinojimą – Kalėdų senelio nėr.

Pagaliau priėjom kitą etapą. Pradėjom mokyti mandagiai įsiterpt į pokalbį. Dar tik pradžia, bet prisimindamas kaip iki šiol neužbaigėm atsiprašymo, mandagus prašymo bei miegojimo atskirai etapų, įtariu, užtruks.

Tik primenu, vaikiai – biologinis ginklas. Vieną slaptai sergantį įmeti į šeimos šventę ir… Šnai! Kaboom! Jedreni feni! Guli, vartos ir gaivaliojasi kelias dienas svečiai neatsitraukdami nuo unitazų.

Butą pirkom, nes afigenas paveikslas kabėjo reklaminėse fotkėse. Butas geras, bet labiausiai kabino paveikslas. Šeimos šventei pasirinkom sodybą su didžiausiu matytu kamuoliukų baseinu. Vienžo, seniukų jubiliejų partis, o mes žaidimų kambarį ėmėm.

Tas metu laikas, kai mandarinai tol stovi nevalgomi, kol jų nepradeda koks vaikdirbys lupt. Po tik spėk suktis. Pilnom burnom, sulčiuotom rankytėm mažiai ratu apsupa ir nepaleidžia kol visko nesurija.