Žyma: papathings

Jei jums atrodo, kad mokyt vaikius reik tik sudėtingų dalykų, tai klystat.
Juos reikia mokyt visko. Mokyt kaip jausti, ką jausti. Bet tik dabar suvokiau, kad vaikius mokau kaip kvėpuot, užmigt, suprast savo kūną.
Atrodo, gi seniausiai turėjo mokėt.

Dabar nežinau, ar aš čia kurstu, ar kas darosi, bet žaidimų kambary, bešvenčiant senstelėjimo atvejį, net kelis kartus pagalvojau, kad kažkaip tyliai niolika mažių šventę švenčia.

Neprisimenu, kad būčiau kada vaikystėj apkabinęs savo darželio draugus, bet maniškiai vos ne kasryt su savo draugais glėbesčiuojasi. Vieną rytą sūnus atėjęs papriekaištavo draugui:
– Tu manęs neapkabinai.
Kas virto į visų grupėj buvusių vaikių apsikabinimo krūvą.

Net palengvėjo. Valentinkė praėjo ramiai. Nors jau buvau sunerimęs, kai pamačiau, kad vaikiai prisirinko širdučių, bet ant visų buvo: „Myliu mama, tete, labai, bučkis”.
Jokio Petro, jokios Aldonos.
Kol kas ramu… Iki kitų metų.

Vienas vaikis dešimtą vakaro šoka it energetinių prigėręs, antras jau vos pasivelka.
Ryte gi, septinių dar nėr, antras apsirengęs, pirmas vos iš lovos išsiverčia.
Tuos vaikius turi aptarnauti dviejų pamainų vaikdirbių komanda. Dar truputį ir viens miegos, kitas šoks.

Per susirinkimą darželyje pamoralizavo, negerai, kad tėvai skundžiasi, jog pietų pamiegoję vaikiai ilgai neužmiega. „Pabūkit su vaikais. Paskaitykit pasakas.” – aiškino direktorė.
Ok… Vienas mažius lūžta 10-tą, kitas 12-tą. Abu pamiegoję, o kažkam keltis 6-tą.

Nuėjau į darželio susirinkimą. Ir supratau, kad beveik nebuvo prasmės ten trintis, nes arba pristatė kas jau padaryta, arba kas planuojama kitais mokslo metais.
Ech tie paskutiniai metai.

Einam su vaikiu ir kankinam skaitymu.
– Kas čia parašyta?
– Kirpykla.
– Kas ten parašyta?
– Atsargiai, šuo.
– O čia?
– Kauno švara. Kaaartonas.
Va taip, nusiritom.
Visa šeima stovym prie konteinerių. Kas supras, kad edukacija vyksta?

Su vaikiais ėjom į kiną, žiūrėjom „Išpuikusią princesę”. Filmas šiaip sau, bet mažių pavadinimo variantas ilgam prilips.
„Išsipūtusi princesė”.

Prekybcentry užmačiau merginą, kuri buvo ižsidažius, išsičiusčius negatyviai ekscentriškai (juodi drabužiai, tamsus makiažas, tatuiruotės).
O man viena mintis: „Viskas čia gerai. Nesmerkiam. Gali būt, kad mano baltapūkė tokiais pat mados, saviraiškos takais pasuks.”