Žyma: papathings

Nežinau, gali būt, kad bus pirmoji iš daugelio marčių, nes vaikis kai užsiveda, tai… Grupiokė tą, grupiokė aną. Tačiau geriausiai buvo, kai vakare pranešė, kad reikia nešt gimtadienio dovaną jai. Niekam iki šiol nereikėjo, o vat TAI reikia. Įsijungė bjaurus šešuras.

Aš tai beveilyčiau neit į darželį atsiiminėt vaikių. Ne, ne dėl to, kad norėčiau ten juos per naktį palikt (kartais norėčiau, tiesa), bet dėl to, kad gali tekt išklausyt ką negero, ar net pikto, mano genų nešiotojai pridarė kitiems nešiotojams.

Vėl ir vėl darau klaidą. Bandau užglostyt į miegą dukrą. Bet ji gi turi mano genų. O aš ką, neužmigsiu kol mane glosto, nes REIK VISĄ MALONUMĄ patirt. Vienžo, po pusvalandžio, susipratau. Nustojau glostyt. Pasakiau, kad mjegotų, ji ėmė ir užmigo.

Va jau keičias gyvenimas. Prieš tai pusę metų galvojom, kaip čia mažius aprengt, kad nesušaltų. Dabar gi, pradedam galvot kaip juos aprėdyt, kad anys nesukaistų.

Palikt ilgas grissini lazdeles be priežiūros buvo prastas sprendimas. Vaikiai pasigavo po dvi ir prasidėjo fechtavimo bei trupinimo varžybos namuose. Ne gana to, jie ramiu veidu ateina prašyt naujo grissini, nes turėtas sulūžo ir sutrupėjo. Siurblys iš rankų krenta.

Kažkokie vilkolakiai tie mažiai. Vieną dieną negali susikalbėt, klyksmai, ryksmai, pykčiai. Mažas žvėris su didelio padaro pykčiu. Kitą, brandus, rūpestingas žmogeliukas. Gyvena jie pagal suaugeliams nematomo mėnulio ciklus.

Patraukiau mažiaus auklėtoją per dantį. – Kaip šiandien sekės sūnui? – Na, – nenatūraliai ilgą pauzė bandant prisiminti kas yra mano vaikis, – šiandien nieko blogo pasakyti neturiu. – O gero? – nesusiturėjau. Žinokit, jai buvo iššūkis, bet jai pavyko. Gavo liuks!

Dukra baiginėja sirgt. Ta proga ji sudalyvavo keliuose video skambučiuose, pamojavo krūvai kolegų. O dienos pabaigoj užsnūdo man dar bedirbant ant kelių. Manau, mažė pagaliau suprato koks sunkus mano darbas. Iki darbo dienos galo neištvėrė

Turiu patirties. Žinau kada artėja mažiams krizės, kokių žodžių reikia vengt. It išminuotojas stengiuos kirpt tik TĄ, teisingą laidą, kad pykčio sprogimas neištaškytų nervų kelioms valandoms. Bet kartais, girdžiu kaip iš mano lūpų nuskamba NE TIE žodžiai. Ir KABOOM!

Per tas vaikių ligas nebegaliu planuot. Reikia suplanuot, bet negaliu. Tai ką darysim savaitgalį? O ką aš žinau? Gal snarglius valysim. Gal kokia trydą gaudysim. Ar man dabar sugalvot, kaip sugrius mūsų planai? Mažu pasiseks ir patys apsirgsim. Gali visko būt.