Žyma: papathings

Iš pradžių sėdi. Tada vaikšto. Vėliau naudojasi puoduku. Po kiek laiko, patys nubėga į tualetą. Galiausiai savarankiškai supas ant supynių. Vis mažiau fizinio darbo, vis daugiau reikia dirbt psichologu.

Kad tik. Valgyk kopūstų sriubą, gerai išrinksiu iš jos kopūstus. Bet tu tik valgyk. Valgyk sriubą. Supilsiu į puoduką , duosiu šiaudelį. Bet tu tik siurbčiok sriubą. Viskas kas tik padeda, viskas kas tik suveikia.

Jei ne vaikių atsinešti velykiniai darbeliai iš darželio, atrodytų, kad mes visai nešvenčiam šios šventės. Dabar gi, tai Oliziukas, tai želmenėliai, tai kartoninės vištytės bei putplasčio kiaušiniai. Šventinė atmosfera. Girliandų tik trūksta.

Besiklausydamas tėvavimo mokymų vis išgirstu raginimų: ‘pajauskit šią akimirką, būkit tame momente’. O kad jie žinotų kiek kartų taip dariau. Nepadėjo. Nes visad ištikus sunkiam tėvavimo momentui jausdavausi, kad nenoriu nei jo jaust, nei jame būt.

Sugadino darželis vaikį. Nerodau teliko, tai mažius pritreniruotas STEAM pamokėlių pradėjo eksperimentus daryt. Aišku, mokslinės naudos butelis su trupučiu vandens, sumestais trupiniais ir užmaukšlintu balionų neturi, bet jei taip ir toliau, žiū moksliuku pataps.

Prisižiūriu visokių tėvavimo patarimų internetuose ir po to neturiu ką veikt per anksti užmigdęs vaikius. Kas galėjo pagalvot, kad reik anksčiau guldyt tuos vaikius, kuriuos migdom kelias valandas. Na čia vienas kartas, nesiskaito, bet faina. Dabar einu pervargt pats.

Reikėjo jiems ane? Vat reikėjo daržely pastatyta naujas sūpynes. Tai ne tik, kad rytais turi karts nuo karto įtikinėt eit į darželį, bet dabar vakarais turiu prikalbint vaikius lipti nuo supynių ir eit namo. Aghr!

Vienžo, mano lopšinės pažeidžia kelių didelių korporacijų teises į prekės ženklus, nes migdant vaikius visi tokie nusikaltimai pateisinami, jei vaikiai užmiega. Tenka į lopšinių tekstą įterpt Elzas, Hulkus, Tanosus ir Batmanus. Nes bu niekaip kitaip. Niekaip kitaip.

Vaikiai tai gražiai žaidžia kartu, tai viens kitą erzina, tai jau mušas. Tai gražiai žaidžia, tai erzina, mušas. Tai žaidžia… Velnias, o dar tik pirma ryto valanda.

Viens kitą perrėkdami vaikiai šaukia: – Aš noriu pasakyti! Aš noriu pasakyti! Po to viens ant kito supyksta, kad trukdo sakyt, bet vis vien jie pasakoja tai, ką norėjo pasakyt. Ir jiems visiškai nesvarbu, kad ir aš norėjau jiems pasakyt, kad anys taip nešauktų.