Žyma: papathings

Vaikis vaiko po kiemą kaimyną, verčia jį žaist futbolą. Tai vyksta jau akademinę valandą. Mažius užsiėmęs, man ramu. Tai laukiu kaip čia bus su sąskaita. Kada čia ją geriau įteikt kaimynui… už asmeninę treniruotę jam patogiu laiku, jo kieme. Nepigiai turėtų būt.

Vakarai ilgesni, šiltesni, tad, kaimynai, klausykit kieme mūsų vaikių klykavimų. Juk neveltui jie visą žiemą namuos repetavo. Mes jau atkentėjom, dabar rajono eilė.

Vaikis su darželio grupe buvo parduotuvėj. Turėjo susipažinti su parduodamais vaisiais ir daržovėmis. Long story short. Nežinau kodėl, bet dabar turiu pirkt star warsų šviesos kardą, sulčių ir šokoladinių kiaušinių su žaisliukais. O apie daržoves bei žodžio.

Draugas rinko picą valgyt su savo mažiais, suderino, grybai ir sūris. Aš net nufilmavau viską, daiktinis įrodymas. Mažu pravers. Draugas atsiunčia video, kur jo vaikis pasižiūri į picą ir pareiškia, kad grybų tai jis nenori. Verkia grybai vaikdirbio valgomi.

Ima ir pakiša kolega vaikdirbys, aka bendraautorius. Pažadėjo Brangiausioji dukrai, kad imsis projekto su ja, tik va, sutvarkys ir imsis. Vienžo, sėdžiu su maže ir kerpu susivėlusius lėlės Auksaplaukės plaukus. Nieks gi neturi kantrybės sulaukt kada mama sutvarkys.

Šeštadienio stebuklas. Vaikiai pabudo 7-tą, valandą draugiškai užsidarę duris žaidė savo kambary. O mes, mes valandą pusiau miegodami klausėm jų bruzdėjimo ir laukėm kada ateis mūsų žadint. Nu bet vis geriau nei mūsų lovos šturmas 7-tą. Daug geriau.

Kai pamatau kaip kitų vaikdirbių gaminiai išsidirbinėja, aš negalvoju, kad mano geresni. Ne. Taip pat nesvarstau kokias klaidas padarė vystytojai. Aš tik tyliai meldžiu, kad maniškiai nesugalvotų tokių pat cirkų išbandyt ant mano pavargusius galvos.

Vaikiai bevalgydavo pridrabstė ant grindų. Po vakarienės įdaviau skudurą ir liepiau sutvarkyti. Sutvarkė, kiek pavyko tiek. Jei ir toliau taip, tai planuoju edukaciniais tikslais po jų tvarkymo pats pridrabstyt maisto ir žiūrėti kaip aniems patinka manas bardakas.

Žiūriu facebooke didelės draugo šeimynos fotoreportažą. Tokie vis gražūs, tokie visi laimingi. Pavydu. Apie savo pagalvoju, abejoju ar tokios idilės prifotkinčiau. Draugui patyriau jo nuotraukas, ir… Ir jis papasakojo kiek nervų ir pykčių tai kainavo. Man ramiau.

Mūsų šeimoj nėr Velykų Bobutės. Tad mes nieko ir nepasakojam vaikiams apie pensininkę su dovanom. Grįžus dukra pradėjo kamantinėt, nes draugei tai atnešė tikrų lūpdažių, kada jau jai laukt dovanų. Gerai, kad dar nelabai suvokia ką reiškia ‘kitais metais’.