Žyma: papathings

Kokio tipo vaikis jums prie širdies? Vyturys ar pelėda? Man tai reikia mišrūno. To, kurs vakare vyturys, bo anksti užmiega. O ryte pelėda, bo ilgiau vartos lovoj. Bet aš turiu vyturiuką ir pelėdžiuką. Tai nei anksti nueinam miegoti, nei ilgiau pamiegam.

Vaikių šėrimas kieme apgaulingas. Tarsi maisto ir nėr. Lyg ir viskas suvalgyta, bet… Ar tikrai mano vaikai neprimėtė užkandžių kiemo kampuos? Ar užkandžių kalorijos padengė siautino energiją? Ar MANIŠKIAI valgė? Gal kaimyniukai viską sukapojo?

Jo jo. Žinau, kad savo mažių dar normaliai nepaleidžiu. Vis dar noriu stebėti, žinot kaip jiems sekas. Iš vienos pusės atrodo, kad per saugau, bet kartais savo stebėjimu apsaugau kitus. Na kad mano vaikiai kokių netikėtų škadų nepridarytų. Saugau mažių reputaciją.

Vienas dalykas, kai vaikiai patys išsilaisvina iš automobilinių kėdučių pančių. Bet visai kitas reikalas, kai jie patys ir susipančioja. Aišku, dar su priežiūra ir patarimais.

Man karts nuo karto tenka perdėti vaikių kėdutes iš vienos mašinos į kitą. Tai žinokite aš labai myliu ISOFIX tvirtinimo sistemą ir labai jos nekenčiu. Niekaip neapsisprendžiu ką jaučiu. Nes jei pavyksta iš karto, diegimu. Jei ne, dešimt minučių knisuos ir keikiu.

Na gerai. Su vaikais greit pavargsti, užsiknisi ir visa kita. Bet jūs man paaiškinkit, kodėl taip greit pavargsti būt be vaikių? Nepraėjo nei parą, o jų jau ilgiuos. Žinau, žinau, tik įžengs pro duris norėsiu nuo jų pailsėti, bet visgi, kodėl?

Jau vaikis padeda surast jo pamestus daiktus. Prisimena kur matė, kur reikia eit ieškot. Aišku, galėtų pats nueit ir pasiimti, bet vis geriau. O dabar tą gebėjimą išnaudoju savo reikmėms. Kad senai galvai nereiktų daug galvot, savo daiktų paieškas patikiu jaunai.

Nueit su vaikiais į darželį, tai pažinimo kelionė. Pradedu pažint savo mažius. Vienas renka gėlytes, kitas renka… visokias šiukšles. Vienam tenka sakyt: ‘tik nepamesk’. Antram: ‘mesk, neimk’. Dar tik rytas, o juos jau reikia dezinfekuot.

Kartais ryte suprantu, kad nebais noriu būt su vaikais. Zyzimas. Dramos. Sunkus rytas. Tada labai džiaugiuosi, kad darbo diena ir galiu juos ištarabanint į darželį. Tai va, tiek šįkart apie didelę meilę vaikiams. Iki susitikimo vakare.

Reik lietaus. Dabar atrodo, kad geriau jau vaikiai grįžtų murzini, nei dulkini. Perbrauki per mažių, o jis žiugžda. Ant kaktos galima pirštu parašyt: ‘nupkaukite mane’. Kaip kad ant purvinesnių mašinų rašinėja šmaikštašikniai.