Žyma: papathings

Kieme tiek daug vaikių, kad kiekvienas butas su mažiais slapta ir neslapta svarsto, kas čia toks nebais atsargus leptels galįs pažėt jaunuomenę. Va taip ir prasidės bendruomenės darželis. Juk būtų fainą per kiemą vaikius nuvest į darželį. Vakare per kiemą parsivaryt.

Kai kieme daug vaikių ėjimą namo reikia koordinuot. Negali savų išvest, kai tuo tarpu kiti dar duodas po langais. Ir aš tikrai tingėsiu į vakaro pabaigą vienas pats ganyti ir užimt savo mažius kieme. Tai kaip supratot, ėjimą į lauką taip reikia koordinuot.

Kalbu trumpais sakiniais. Pasakau ką darysiu, kada bei priežastį. Ir prasideda… – Kodėl? – Ką? – Kas? Ir jei pasiseka, prie klausinėjimo prisideda antras vaikis ir prasuka tuos pačius klausimus dar kartą. Čia ne kvota. Čia nėr gero-blogo policininko. Čia kankinimas.

Jei parduotuvėj vaikiui reikia rinktis prekę, jis pasirinks su žalesniu įpakavimu. Atrodo supratau kaip ans renkasi mėgiamiausius super herojus. Kuo raudonesnis kostiumas, tuo geriau. Dabar meilę prisiekiam Flašui. Ai, dar turi būt jaunas. Ne sukriošęs Ironmenas.

Pripirkom vaikiams rūbų. Anys išsipustę, gražūs, į mažus suaugėlius panašūs. Net beveik švarūs grįžo iš darželio. Tai dabar pačiam reikia kažką gražaus prisipirkti, kad šalia tų puošeivų neatrodyčiau toks nusmurgelis.

Kartais kai aš, ar Brangiausioji prižiūrim vaikius po vieną, gimsta klausimas: – Kaip sekas? – Prasidėjo isterikos, žliumbimas. – Dėl jo? Ir supranti, kad papasakoti kaip viskas prasidėjo gali, bet… bet priežastis tokia alogiška, kad net nėr prasmės apie ją kalbėt.

Geriausias jausmas papaujant apima, kai vienas vaikis prisiglaudžia iš vieno šono, kitas iš kito. Ir viskas šaunu, ir miela jei ne karšta, pačiam neprireikia į tualetą ir kuris nors mažius nesugalvoja pakibint kito. Ach tie trapūs momentai.

Mano šių dienų didvyris yra trijų vaikių tėvas, kurs automobiliu su žmona ir trim mažiais nuvažiavo iki Kroatijos. Klausom jo siaubo istorijų kol dar tų košmarų nepamiršo, nes po savaitės kitos, tikrai atsiras atostogų nostalgija ir mintys, kad ne taip ir sunku buvo.

Kelintą vakarą turim ilgus pokalbius su dukra prieš miegą. Kalbam apie oglius, Halką, Tanosą, matematinę begalybę, planetas. – Jei visa tai suprasi tau sprogs galva. – O kaip būna kai ‘sprogsta galva’? Ir matau, kad akys jau merkias, nes galvoj sprogo nuovargis.

Vaikis gavo laikroduką nenaudojamą panešiot. Tai ne tik juokingai atrodo, kai karts nuo karto į jį pasižiūri ir kažką paspaudinėja, bet ir užknisa vis tikrindamas ir tikrindamas kas minutę ar ir manam laikrodį pasikeitė skaičius.