Žyma: papathings

Aišku, spaust vaikius valgyt nėr gerai, bet žinot, viskas gi dėl matematikos ir derėjimos įgūdžių lavinimo. – Na dar 10 kąsnių ir gali eiti. – Ne, 3! – Ne, 8 kąsniai. – Gerai. Vienas… Du… Va ir mažius sotus, ir matiekos pamokytas.

Su kaimynu pasibėdavojom kaip sunku vaikius išvest į darželį. Kiek tai atima jėgų. Kokie nusikalę jau iš pat ryto esam. Pasiguodėm, kad kažkas kažko nepadarė. Tada suvokiau. Gi pilnas miestas pervargusių dar prieš darbą žmonių, tad nekeista, kad kažkas kažko nepadaro.

Papuoliau psichologės lovon. Vakare bandžiau išklaust, kas neramina dukrą, o baigėm ilgu, sunkiu pokalbiu apie netektį – močiutės mirtį. Prisiminiau tai ką jį mėgo veikt. Kiekvieną maną susigraudimą lydėjo dukros apkabinimas. Taip mane analizuodama mažė ir užmigo.

Suvarėm vaikius valgyt pietų. Kieme veiksmas. Visi pro langą žiūri, draugus seka. Nevalgo. – Suvalgysiu pirmas ir eisiu su kaimynu žaist, – bandau motyvuot. – Ką žaisit? – nepagavo bajerio Brangiausioji. – Ką? Ką? Mažių stebyklą. Ką ir kiekvieną dieną kieme.

Atrodo, kad su Brangiausiaja turim skirtingus vandens taupymo gebėjimus. Ji moka greit ir su mažai vandens gerai išplauti indus. Aš gi taip pat maudau vaikius. Gi indus man sekasi plaut gan netaupiai. Tiesa, save duše plaunu ne taip taupiai kaip vaikius… ar indus.

Žiūriu į nutrintus, išaugtus batukus su lemputėm-mirksiukais, ir galvoju kaip čia dabar anuos išmest. Čia gi smulki elektronika – LEDai, sensorius, baterija. Tai gal dar lai pamirksi spintoje, kol sugalvosiu ką daryt.

– Stumk! Spausk! Na kodėl gi nespaudi? Varom, varom… Ne, čia ne gimdymo namuos tokios atrakcijos. Čia ROTO viruso išprovokuotos mažiaus treniruotės ant klozeto. Tikrai negalvojau, kad šito reikia mokyt. Tėvauji žmogus ir mokais.

Paprašėm Močiulės padėt su atsigaunačia ligone. Tai dukra truputį pasivaikščiojo, truputį pabendravo, o po to nuvarė pas draugę, žaist, pietaut, festivaliaut. Pailsėjo Močiulė truputį. Mažė atliko reklaminį sirgimą. Įtariu, kitąkart taip paprastai nepraeis.

Nieko nėra šauniau kaip vaikių dovanos. Vat gavau poilsio dienų. Aną savaitę neplanuotai paatostogavau, nes susirgo dukra. Panašu, kad šią galėsiu pats pasivartyt su tempa lovoje ir praleist kokybišką laiką su triedžiančiu sūnum. Va tokias dovanas namo sunešė mažieji.

Vaikiai ir šiaip norėjo į anglų kalbos būrelį. Nes nesupranta ką grupiokai kalba, kas filmukuose vyksta. Bet mes dar pastiprinom jų norą sakydami, kad mokėdami anglų, jie supras mūsų, tėvų, slaptus pasikalbėjimus. Tiesa, nutylejom moką dar rusų, bet čia mūsų reikalas.