Žyma: papathings

Dabar mūsų pokalbiai priėjo prie depresijos temos. Tenka aiškint, kad vieno vaikio su jo pykčiu ir liūdesiu negaliu palikt, nes tai gali pavirst į dar didesnį pyktį ir liūdesį, kuris susargdins stipriau. Ir tai pasakoju jį stipriai apkabinę po sunkaus pusvalandžio.

Kaip po galais mes gerai gyvenam. Iš duty free parduotuvių beveik nėr ką vežt. Kam tąsyt tai, ką gali nusipirk bet kurioj maximoj? Vienžo, guminukai, šokoladukai, kramtuškės. Nuobodus ir veiksmingas cukrau gabenimas iš už sienos namo… lėktuvu.

Teambuildingas. Žaidžiam futbolgolfą. O man viena mintis sukas – nereikėjo vasarą tinginiaut, reikėjo su sūnum daugiau tą kamuolį paspardyt. O dabar, tiek treniruočių praleidęs, kaip gi neprisidarysi gėdos krapštydamas kamuolį iš krūmų.

Grįžtu iš komandiruotės ir žinau, kad reiks persijungt iš kolegos į vaikdirbį. Čia tau ne dviratis. Pripratau prie suaugėlių aplink, kurie savim pasirūpina, į vaizdą per daug nelenda. Sunku bus vėl tėvaut, nes ne tik aš atsilupęs, bet ir anys bus naujų bajerių išmokę.

Skrendu vienas. Darbo reikalai. Lėktuve vaikiai erzuliuoja, rėkia. O pačiam jokio susierzinimo. Matyt, sugadino tėvavimas ausis… ir galvą, nes net užsimaniau savo mažius ištempt.

Žaislinis šviesos kardas tik rudenio sutemose pasirodė visu gražumu. Kai vaikis prabėga per kiemą juo mosuodamas užsimanau ir sau nusipirkt tokį, kad įjungęs raudonos spalvos šviesos kardą per visą kiemą surikčiau: – Vaiki, I am your father!

Iki šiol maniau, kad tie žybsintys mažių batukai įdomūs ir prasmingi tik patiems vaikiams. Bet pasirodo, tai visai praktiškas daiktas vakarėjant. Iš toli matai kur pėdina palikuonis. Aišku, gali įjungt stealth modą ir sėdėt kur krūmuos, ar basom pasiplaut iš kiemo.

Brangiausioji nuvežė vaikius parodyt savo vaikystės namo, darželio, mokyklos. Vienžo, vienintelis dalykas, kuris paliko įspūdį, tai kave gaminanti blyną. Tiesa, kai pirmą kartą pro ją važiavom, ji gamino. Antrąkart pravažiuojant ji mus nuvylė ir gulinėjo.

Kiekvieną dieną vaikiai parodo, kad sensta. Vat šiandien, sūnus savo žaislinei mašinai pakeitė tris batarkes. Ir ne šiaip, belenkaip sukišo. Sudėjo teisingai. Mašina triukšmavo. Aišku, yra tikimybė, kad atsitiktinai pavyko, bet aš linkęs tikėt – ans išmoko.

Dukra eina į keramikos būrelį. Jau antrą pamoka buvo. Bet jai viskas sekasi, ir meškiukas pavyko, ir vėžliukas pavyko, na bent taip ji sako. Tai dabar laukiu kada galėsiu pamatyt viską kas jai pavyko ir ar manas sėkmės supratimas sutampa su josios.