Žyma: papathings

Aš jau kokius trečius metus mojuoju po darželio langais, tai matyt, nieko keisto, kad man atmojuoja auklėtoja,.. kuri net nedirba su mano mažiais. O gal mojo, kad dingčiau toliau nuo darželio? Kas ten žino…

Aš dažnai svarstau, kokį mane prisimins mažiai. Ką jie pasakos savo vaikiams, mylimiesiems. Ką atsimins, o ką pamirš. Jų prisiminimuos būsiu blogiečiu, geriečiu ar Kempiniuku Plačiakelniu. Kažkodėl tokios mintys verčia stengtis tėvaujant. O kaip jūs motyvuojatės?

Aišku, su vaikiais galėčiau žiūrėt savo laidas ar filmus, bet aš nemoku skaityt iš lūpų, kad suprasčiau kas vyksta ekrane, nes tuo pat metu manęs GARSIAI klausinėja apie nesusijusius dalykus, o ir multitaskint aš visiškai nemoku. Tai nieko ir nežiūrim.

Vaikiai gadina receptus. Į sriubą įdėčiau krapų, tačiau plaukiojančios žolytės sukelia per daug klausimų ir įtarimų. Dar pakepinčiau tarkuotą morką, bet morkų jie nemėgsta. Tai plaukioja sriuboj mėsa, bulvė, makaronas ir visi nematomi prieskoniai: druska; pipiras.

Parsitempė vaikiai iš lauko visokių šiukšlių. – Darysim darbelį, – pareiškė. Nesuprantu koks čia bus menas, bet… Trumpam dingstu. Grįžtu, kažką klijuoja, kerpa. Dar karta pabėgu. Grįžtu, viskas sutvarkyta. Taip ir nesužinojau ką iš tų šiukšlių buvo galima sukurt.

Turbūt mane atleido… O gal mane labai myli ir suteikė atostogas? Bet tikriausiai mane paliuosavo iš tėvo pareigų. Šiandien vaikiai buvo nuostabiai savarankiški, žaislus neliepti susitvarkė, ABU patys nusiprausė. Ryškiai, mano paslaugų nebreik. Paliuosavo, ne kitaip.

Sugalvojo vaikis šiandien būt savarankiškas. Padėjo grindis plaut, siurbt. Prieš miegą pats duše nusiprausė. Aš stoviu už stiklo ir instruktuoju, ką atsukti, ką sušlapint, kur patrinti, kur nusiplaut. Saugus, nes taškos kabinoj mažius, tai ne vaikiškai.

Ryte sužinojau, kad kepu skaniais picas (nors kepiau tik kartą). Iškepiau. Vakare sužinojau, kad kepu neskanias picas. Ką aš žinau, man tai skanu. Badaukit jei taip norit.

Dukra man ir Brangiausiajai karts nuo karto pasako: – Kaip aš tave myliu! Ir stipriai stipriai apkabina. Ir visa tai miela, gražu. Už širdies griebia, kol nesugalvojau paklaust: – O tu žinai kas yra meilė? – Ne! – ramiai atšauna dukra. Ir visas meilumas išsivadėja.

Viena vertus privežiau krūvą saldainių, kita vertus… dozuoju juos it kokius vaistus. Trys guminukai šiandien, vienas kramtomas, o šokoladuko dabar nebus. Kankintojas! O juk galėtų gi viską per dieną suryt, pasidžiaugt tėvo grįžimu ir pilvo skausmu.