Žyma: papathings

Per tą mokyklą tiek knygų perskaitysiu, kad ojojoi!
Mano Goodreadsai bus užkišti! Aišku, jei tik išdrįsiu registruot viską, ką per šiuos mokslo metus įveiksiu tikrindamas savo mažių skaitymą.
Viliuos, kad literatūrinio skonio nesusigandysiu.

Pasiėmiau savo ir kaimynų vieną į parduotuvę pėsčiom.
Jau galvojau, kad čia bus epinė kelionė, su dramom, iššūkiais. Vienžo, tikėjaus didvyrio verto žygio.
Bet buvo bais ilga ir nuobodi kelionė. Nieko nepamiršom, viską nupirkau.
Sensta mažiai, nuobodūs daros.

Galima vaikius aprengt ryškiai, kad anys nepasimestų. Bet visi taip daro. Eina tokia spalvotų grybų armija ir per tą margumyną saviškių nematau.
Geriau pačiam rengtis ryškiau, suaugėliai retai kada renkas ryškius paletus. Vat sūnus mane kitoj gatvės pusėj mane užmatė.

Žinokit, jei dar nežinot, kad su vaikiais bet koks greitis, kur nors skubant, yra GERAS greitis.
Net ir milimetras per valandą reikiama kryptim?
Taip, net milimetras. Svarbu, kad yra greitis. Nes jie gali sustot visiškai, ar net pajudėt priešinga kryptim.
Bile pirmyn!

Kiekvieną dieną jaučiuos it koks policininkas darantis kratą. Einu per vaikių kuprines.
Ką čia prirašinėjot?
Kodėl nepadarėt?
Kur kita pirštinė?
Kas čia?
Koks čia piešinys?
Galima išmesti?

Valandėlė ramaus vaikių žaidimo su plastilinu suteiks jums atokvėpio minutę, ir valandą knibinėjant jo trupinius iš visų pakampių, drabužių bei kilimų.

Planavom vaikius truputį pasaugot nuo pervargimo. Visgi pirmi metai mokykloj, namų darbai.
Na gerai, po du būrelius ir užteks.
Vieną savaitę paaiškėjo, kad dukra papuolė į chorą. Kitą, kad abu nuėjo į šokius. Dar dailės būrelis iššoko iš už kampo.
Vienžo, pasitaupė.

Lenktynės prasidėjo!
Vaikiai skaičiuoja kiek knygučių perskaitė. Kai per kelias dienas mažiai įveikia knygą jiems atsiranda azartas.
Tik bėda ta, kad kol anys skaito pats negaliu skaityt savo knygų, nes reik padėt, sekt, stebėt ir koreguot.

Vėl!
Vėl padariau tą pačią klaidą.
Turiu prisipažint, kad retai perku gėlės Brangiausiąjai, šįkart nupirkęs per vėlai susivokiau, kad turiu dar vieną moterą vertą rožės žiedo.
Ir taip, aš gėlių dovanotojas be fantazijos.

Aplankėm Kauno knygų mugę. Sūnus greit nusikalė, pavargo, nori pasėdėt.
Tik išėjom lauk.
Ans atkuto. Pirmyn, atgal, skersai, išilgai varinėja ir po akimirkos garsiai praneša, kad įlipo į Š.
Kiek knygos surijo energijos, tiek grynas oras atstatė.