Saldmetis

Dabar nuostabus laikas, kai karts nuo karto, tai vienas, tai kitas pasako: „Tete, as tave myliu”.
Kai galim pasėdėt apsikabinę ir didelės bei mažos problemos išgaruoja.
Kai jie tiki, kad stipriausiai myli jie, nors žinau, kad tikros meilės jie dar nesutiko.

Tuščios svajonės

Tėvavimas kartais tėra stebėjimas, kaip dūžta tavos svajos.
Vakare vaikiai valgė picas. Liko truputį ir nuograužų.
Pasilikau rytojui.
Ryte jie susipyko dėl likučių, galop viską suėdė… išėjo darželin, o aš likau be picos ir jos nuograužų.

Išminuotojai ir kominiai

Kai vaikiai per dieną nusivaro nuo kojų ir jau matos nuovargis.
Mes vadinam tai koma.
Atrodo, tik šnai ir vaikiai miega.
Bet koma it bomba.
Vienas neatsargus judesys, ir visas dienos nuovargis išsilies zyzimu bei verksmais.
Tad, kominių migdymas – delikatus reikalas.

Per daug

Jis turėjo dvi dienas.
DVI DIENAS!
Priminiau iš anksto.
Turėjo susigalvot kokį žaislą nori neštis į darželį.
Bet va, rytas, sėdim, vėluojam, laukiam, kol iš visos turimų žaislų krūvos išsirinks vieną.
Pasirinkimo paralyžius.

Be šalmų

Kaip ir norįs neleist, nes gal truputį pavojinga, bet reik patylėti. Stebėt, bet patylėt, nes kaip bernai užaugs bernais, jei bent truputį nepažais statybose? A?

Baisioji lietuvių…

Ui ta lietuvių kalba. Skaitau vaikiams ir aiškinu kas per daiktas”nutruktgalvis”, ką reiškia „pamesti galvą”.
Truputį makabriška, jei bandai pažodžiui įsivaizduot.
Begalviai, visur begalviai.
Ir tik mano vaikiai pusprotukai.