Žyma: papathings

Buvau baliuj. Šventėm giminietės 60-metį. Tai jei suaugėlių šventė iš lėto rimo ir nurimo, tai vaikių šėlsmas vis augo ir augo. Jie perėmė playlistą, užėmė beveik pusę šventės ploto. Mum beliko tik tcykiai baliavot savo kamputy ir netrukdyti.

Jie jau dideli. Gali palikti juos vienus kambary ir jie patys susiras dėl ko susipykt, susimušt. Gal net vienas kuris normaliai ir iš esmės užsišiks ant kito. Mūsų, tėvų, pagalbos jiems jau nereikia. Vaikiai savarankiškai susikūrs dramą.

Tik auginamas vaikius supranti, kiek visokių keistų sakinių gali pats pasakyt: – nespardyk sesei galvos; – nežaisk su tarka; – padėk šitą šuns kaką. Atrodo gyvenimas meto atsitiktinius įvykius, kad generuotum absurdiškus sakinius.

Tie kas migdo vaikius jų lovose gulėdami šalia, žino, nesvarbu koks tavo ūgis, kūno sudėjimas, amžius, lovoj, pagal prioritetą esi trečias. Svarbiausias, aišku, mažius, tada visi miego žaislai, ir tik tada migdytojas. Tad vietos vaikiškoj lovoj gauni mažiausiai.

Su vaikiais labai smagu gaminti valgį. Pavyzdžiui pyragus. Jie ne tik, kad suvalgo pusę paruoštų obuolių, prizyzia paruošti dar, juos surija. Susipeša dėl tešlos. Iškepus pyragą jo nevalgo, arba atbulais dantim valgydami pritrupina ir dar palieka pusę gabalo.

Šaunu, kad vaikis išmoko išeidamas iš kambario ar tualeto išjungt šviesą. Taupom niūriom rudens dienom. Dabar beliko jam išmokt neišjungt šviesos kol aš dar esu toj pačioj patalpoj.

Šiaip tai, kai kurios tėvavimo dienos it darbas tarp dviejų, penkiolikos kilų, magnetų. Neduok die susilies, o jei susiliečiai prasideda kataklyksmai, muštynės, vienžo reikalai, kol išskiri. O brolis su sese nenumaldomai nori viena su kitu susikalt kaktomuša.

Išvarymas iš rojaus. Atskyrimas nuo bažnyčios. Cancelinimas. Prakeiksmas. Visa tai yra niekai palyginus su tuo, kokiai kančiai mus su Brangiausią pasmerkia vaikis mestelėdamas: – Aš jūsų į savo gimtadienį nekviesiu! Į aštuonioliktą gal, bet kol kas viskas veikia ne taip.

Sako vaikiais reikia pasitikėt, nu bet… PYPT! Vaikiam pasakiau, kad galės mamai padovanot gimtadienio proga dovaną, kurią užsakiau, bet tai paslaptis. Pirmi žodžiai Brangiausiai įžengus į namus: – Mes žinom paslaptį! Po sekundės, atskleidė paslaptį su visom detalėm.

Vaikis nori laikrodžio. Bet ans nepažįsta valandų. Jis imasi iniciatyvos ir prašo mokyt pažinti laiką. 1 diena – 24 valandos, pusę dienos – 12 valandų, valandoj 60 minučių. Knisamės per tuos 4 skaičius kokį 10 minučių. Bet paklausiu ko ir gaunu belenkokį kitą skaičių.