Žyma: papathings

Vaikiai pakeverzodavo ir jau duok naują lapą. Išmokiau keverzot ant abiejų pusių. Pamokiau užrašyt vardus, aišku kas autorius. Kol kas trūksta datos. Beliko išmokyt kritiškai vertint savo darbus, nepavykusius išmest. Nes jokioje galerijoj netilps jų darbeliai! papathings

O jūs taip pat dabar žiūrit į tą krūvą dovanų vaikiams, kurią, tipo, atneš Kalėdų senis, ir galvojat: ‘Kažko trūksta. Reiks dar užsukt į pardę.’. Tada vaikiai padaro kokią nesąmonę ir jau galvojat: ‘Nafig! Nieko jie gaus! NIEKO!’ Vėliau: ‘Ką čia dar jiems nupirkus?’.

Vaikis džiaugsmingai pranešė, kad su grupe važiuos į Kalėdų senelio namus. Neee, brangusis, ryt važiuosi į senelių namus, ir ten jau jūs busit Kalėdų… vaikiai seneliams.

Vaikis rodo mažei savo piešinį ir klausia: – Kur pasislėpė nykštukas? – Čia! – beda pirštu dukra. – Ne. Bandyk dar, – erzina sūnus. – Čia? – Ne. – Na kur? – susierzinus klausia. – Aš dar nenupiešiau! Gerai paslėpė.

Šių metų darželio Kalėdų senelis yra geresnis už praėjusių. Bet vaikiai, tai tokie pat nemandagūs ir savanaudžiai. Vis pertraukdavo klausdami kur jų dovanos, kodėl vėluoja. Laukiu, nesulaukiu, kada Kalėdų stebuklą galėsiu pervest į jų sąskaitą.

Sunkiausia tėvavimo dalis yra mokyt atpažint jausmus ir ką su tuo daryt. Lengva džiaugtis ir šokinėt iš laimės. Sunkiau pykt ir suvaldyt įniršį. Sunkiausia gedėt ir išverkt liūdesį. Ypač, kai visa šeima panyra į netekties skausmą, kai net plyštančia širdim turi mokyt.

Kavinėj vaikiai rado laisvas, prie staliuko nepriskirtas, kėdes ir pradėjo su jomis žaist. Po kiek laiko jas pamiršo. Padavėja praeidama kėdės gražiai sustūmdė. O man viena mintis verda: ‘netvarkyk, netvarkyk dar, nes maniškiai dar neišejo.’

Su Brangiausiąja turim vieną religinio lygio nesutarimą. Ji nori vaikiams meluot apie Kalėdų senį, o aš tingiu. Kol neradomel bendro sprendimo nedrįstu daužyt svajų. Teko galvot ką atsakyti, kai mažius paklausia ar yra TAS asmuo. Ir radau sprendimą: – O kaip tu manai?

Nu prasirgau darželiniu covid, nu jaučiuos labai pavargęs. Bet Jūs pasakykit dėl ko jaučiu nuovargį? Dėl covido? Ar dėl tėvavimo? Va toks vat kazusas su tokiom ligom. Niekad nežinai, ar čia visad taip buvo ir anoks čia simptomas, ar jau kažkas naujo.

Orveliški nūnais laikai. Facebookas stebi. Gūglas stebi. Valdžia stebi. Kalėdų senis stebi. Šiandien išgirdau, kad kažkoks elniukas taip pat stebi. Mes, seniūkai, dar stebimės stebėjimu. Mažiai jau auga Didžiojo Brolio (Senio?) stebimi ir nebesistebi, kad ans stebi.