Žyma: papathings

Fizikoj visos sistemos juda link ramybės. Šiluma išsisklaido. Judėjimas sustoja. Viskas rimsta.
Bet vaikiai… Net nusikalę, visą dieną praleidę lauke reikalaus leist juos į kiemą, kad jie galėtų dar palakstyti, parėkaut bei pažaist.
Jie gyvena pagal kitus dėsnius.

Vėl prasideda tas sezonas, kai vaikių veidus reikia gerai trinti prausiant norint nuplaut priskretusių ledų, dulkių, smėlio sluoksnį, iš po kurio išlenda pavargęs, įdegęs tavo mažiaus veidas.

Kaip ir kiekvienais metais, taip ir šiais, rinkau ir nupirkau dovaną Motinos dienos proga. Nes suprantat, paleist šešiametį su kortele internetan, ne geriausia idėja.
Tačiau, parodžius ką užsakiau (o stebukle!) jie nenubėgo mamai pasakot, kokia dovana jos laukia.

O, maratonas!
Bėgsim maratoną!
Jeee Kauno maratonas!
Nu ir nubėgom visi. Jau antrą kartą. Gal net jau ir tradicija.
Bet ne maratoną bėgom, pusantro kilo. Vaikius labiausiai motyvavo pažadas nusipirkt ledų po bėgimo.
papathings

Dar kalbos apie seksą nebuvo, bet žinau, kad daug nemuilinsiu. Neslapstysiu kūdikių kopūstuose, maksimose ar gandralizdžiuos.
Kodėl? Todėl, kad vaikiai viską savaip supranta. Kažkas rašė, kad prisiklausęs apie kopūstus, bijojo valgyti balandėlius.
Baisi fantazija.

Visad reikia tikrint ką vaikiai supranta. Vakaro skaitiniuos pasitaikė frazė: „išleido paskutinį kvapą”. Stabtelėjau paklaust mažių, ką tai reiškia.
– Paskutinį kartą pauostė.
Ok… ne taip dramatiškai ir ne taip jau teisingai. Gerai, kad ne paskutinį kartą paperdė.

Tėvavimas verčia išmokt atidumo. Negaliu sau leisti, kad kokia smulkmena praslystų, nes prasidės:
– kodėl man mažesnis, jam didesnis;
– kodėl nevienodai?
– man tas nepatinka, noriu kito!
Ir t.t., ir pan.
O kartais pagalvoju: „Nafig! Tegul pragaras prasideda DABAR!”

Man vaikis zyzė, zyzė, kad aš užsakyčiau jam… kasdienių drabužių internetu.
Tai ne tik jam užsakiau septynis vienetus drapanėlių, bet tiek pat vienetų turėjau surinkt ir mažei.
Nu dar ir sau truputį.
#Papathings

Šiandiena parodė, kad žadintuvą turiu nusistatyti, ne tik ryte vaikius kelt į darželį, bet ir vakare, juos pasiimt.
Vos spėjau.

Supranti, kad vaikius užkrėtei savo pasaulėjauta, kai anys išėję į lauką pradeda burbėt:
– Kada ta vasara ateis?