Atleist krikštatėvius!

Kam tiek vaikiam vardus duodam?
Nu gal ir aišku, kad jie mūsų, vaikdirbių, negirdi kai šaukiam per kiemą.
Nu gal ignoruoja, kai bandoma atkreipt dėmesį kambary.
Bet jie net draugus juos kviečiančius išgirsta tik iš dešimto karto.
Reik pradėt saldaines į juos mėtyti.

Avaringas ruožas

Tėvavime kaip, teorija atrodo žinai, bet kai išvažiuoji į tikrą trasą apima panika.
Nes jokioje knygoj neaprašytos tos situacijos, kai vienas vaikis nusibalnojo beveik visas galūnes, kitam reikia emocinės paramos, o iš šalutinio bando įkišt nosį kaimynų vaikis.

Ančiukai ir itišnikas

Kartais vaikius paterorizuoju prašydamas jų pagalbos IT darbo reikalais. Metodas dar žinomas „ruber duck” vardu. Vienžo, klausydami apie Docker konteinerius, pasitikslino:
– Apie šiukšlių dėžes kalbi? Nieko nesuprantu.
Tai va, anot vaikių aš konteinerius krapštau.

Užsidebatavęs

Žiūrit rinkiminius debatus?
Aš tai namie, be teliko, prisižiūriu. Prisiklausau pažadų kokie vaikiai bus geri ir klausys, jei tik gaus ko nori. Vos tik gavę, viską pamiršta.
Prisidiskutuojam apie drabužius, transportą, tvarkaraštį, dalykus.
Gana man to debatavimo.

Apsauga nuo trenkto meno

Pasivažinėjo dukra su drauge po kiemą ir pamiršo nusiimt šalmus. Sėdi abi, paišo kažką. Karts nuo karto kieme pasigirsta kikenimas ir susidaužiančių šalmų dunksėjimas. Menas pavojingas, net piešiant reik saugot galvą, kad kas nesutrenktų.

Mėnuo slapukas

Važiuodami kalbam su Brangiausiaja:
– Bla bla bla, medaus mėnuo, bla bla.
Nuo galinės sėdynės pasipiktinęs teisuolės balsas:
– Ne medaus! Gegužės mėnuo!
Suprantu jos pasipiktinimą, jau ir taip gana dvylikos mėnesių, o čia dar kažkoks, slaptas, tryliktas išlindo.