Mažų vaikų tėvams nutinka. Kai mažius jau lūžinėja, knapsi, akis užverčia bei baltakiuoja ir visiems visiems jau aišku, kad miegos, tikrai miegos. Bet tada paguldai į lovytę…
Tos lovos tik tėvus prigulusius migdo.
Mažų vaikų tėvams nutinka. Kai mažius jau lūžinėja, knapsi, akis užverčia bei baltakiuoja ir visiems visiems jau aišku, kad miegos, tikrai miegos. Bet tada paguldai į lovytę…
Tos lovos tik tėvus prigulusius migdo.
Mažų vaikų tėvai žino, kad vieno šokoladinio batonėlio reklamoje turėtų filmuotis ne peraugę jaunuoliai, o maži maži vaikai. Nes tik jie būna tikrai tikrai ne savimi, kai būna alkani.
Gražinkim tiesą į reklamą! (kažkoks oksimoronas išėjo)
Mažų vaikų tėvai, padėkit! Naudoju Endomondo bei Stava appsus, tačiau nei viename nerandu „Vėžimėlio stūmimo”. Nenoriu, kad lėtas žingsniavimas su mažiaus karieta sugadintų vaikščiojimo statistiką.
Kokią programėlę naudojat sekti stumdymų statistiką?
Susitikę mažų vaikų tėvai nedrąsiai bei atsargiai viens kitam spaudžia dešinę. Ech tas netikrumas ir nesaugumas žinant visus tuos darbus į kuriuos panyra tėviškos rankos…
Visas tas cirkas, tos dainos ir šokiai, tas „žvangantis varis ir skambantys cimbolai”, vien tam, kad mažų vaikų tėvai galėtų įsiūlyt vieną šaukštelį košytės.
Kiek performansų gimsta ir nyksta mažiams nevalgant. Ir nei vieno vienintelio apdovanojimo…
„Iš akių matau, kad nori miegot/valgyt”. Kaip paprasta mažų vaikų tėvams, tik dvi mažiaus galimybės. Tai ne tėvo būsena, kai nori miegot, žiūrėt filmą, kažko saldaus, prasibėgti, čipsų, kepsnio, paklausyti muzikos, nusimaudyti…
O jėgų tik įlipt į lovą.
– Vasara baigias… – ilgesingai tarsteli bičiulis.
– Kokia vasara?! – paklaikusiom akim besidairydamas perklausia mažų mažų vaikų tėvas.
Tačiau vaikis dar neišeis į mokyklą, tokiu pat greičiu baigsis ir ruduo. Vaikai – laiko greitintuvai.
Vaikų neturintys svarsto kaip vaiko gimimas pakeis gyvenimą, kaip jame trūks laisvalaikio, pramogų ir viešo gyvenimo. Bet tik mažo vaiko tėvai žino, jog to visai nepasigendama, paprasčiausiai nėra laisvos akimirkos prisiminti laisvalaikį ir… ką ten dar?
Gatvėje ar parke, mes, mažų vaikų tėvai, kritiškai nužvelgiam vieni kitus. Įvertininam svetimus „ratus”. O nueidami dar apkalbam. Vėžimėlis – reikalas rimtas, bet visad reikia pačiam jį stumti, nes kitiems „užstūmus” ans nejuda.
Dienotvarkė – mistinis dalykas, kurio laikosi visi mažų vaikų tėvai, tačiau nėra nei vieno jai paklūstančio mažo vaiko.
Atrodo viskas vyksta pagal planą, tačiau anoks čia planas, išlaukt kol mažius užmigs.