Nusipirkom naują sportinį vežimėlį. Diena susidėliojo taip, kad taip ir nepavyko normaliai jo išbandyti. Vaikiui užmigus mano brangiausias žmogus sako: „varom pastumdyti vežimėlį po rajoną kol mažius parpia?”.
Naktis buvo gūdi, viduj sukirbėjo keistas noras pastumdyt.
Ritualai. Niekaip neišmokau bažnytinių. Nežinau kada klaupt, sėst, stot, sumurmėt kažką, klaupt. Naminiai ritualai – kitas reikalas. Žinau kada klaupt, sėst, stot, dainuot, pasiūlyt išgert, užkast.
Matot, viskas priklauso nuo šventyklos ir joje karaliaujančios galios.
Menat tą mokytojų pasakymą: „kad net naktį prižadintas galėtum atsakyt”. Mažų vaikų tėvai mažai tom naktim ir miega. Nepavyks netikėtai pažadinti, tačiau dėl miego trūkumo suprastėja atmintis.
Vienas džiaugsmas, kad tokių, naktį slampinėjančių, mokytojų neteko sutikt.
Tos naktys kai iš tavęs išsunkia paskutines jėgas. Kai darai tai, ko anksčiau nesi daręs. Tos pilnos naujų pojūčių, emocijų bei atradimų naktys kai, rytą sutinki ne vienas, bet tryse lovoje.
Mažius pasimuisto ir prasideda nauja diena. Tokia vat suaugeliška istorija.
Barankos yra labai gera metafora ir pamoka. Vos tik mažius išmoksta naudotis dantimis ir rankomis daugmaž sinchroniškai, jam įbrukama baranka. Kieta, sausa, sunkiai valgoma ir nelabai skani.
Tai čia kaip darbas. Knisies, muzojies, o galu gale lieka tik barankos skylė.
Vakaras dviese, mažo vaiko tėvai susisupę į chalatus, užkandžiauja pyragėliais ir žiūri… animacinį filmą.
Tai ne tai ką pagalvojot! Mes.. iš anksto ruošiamės, reik žinot visas naujienas.
Bet patyrę tėvai žino, kad trisdešimtai to pačio multiko peržiūrai nepasiruoši.
Trintukas, mažius yra mažas mažas trintukas. Trina akytes, trina pėdkelnes, trina tėvams ribą tarp nakties ir dienos, trapučius sutrina bei sudilina, bet svarbiausia, kad maistą įtrina į veidą, plaukus, nosį ir akis.
Štai pabandyk nematyt kito akyj manų košės krislo.
Mažų vaikų tėvų tėvai yra lobis, tačiau visad, kai tik laimi aukso puodą, pasimeti ir galvoji „tai ką čia dabar daryt?”. Va taip ir mažiaus tėvai, perleidžia į vyresnėjančių tėvų globą savo vaikių, o rankos niežti pasiimt atgal, nes nežinai ką su laisvom rankom veikt.
Yra rusiška pop daina „Ни минуты покоя”, ji apie meilę, bet pavadinimas apie mažų vaikų tėvus. Ropojantis problemų ieškotojas suka ir suka ratus apie laiptus, praviras spinteles, lempų kištukus ir kt.
Šįryt kavą užsiplikiau tik iš trečio karto, lėkdavau stabdyt mažių.
Jauni mažų vaikų tėvai, jei planuojat būt seneliais ar proseneliais, patariu. Susigalvokit savo senelišką „kličką”, kaip Bočelis, Senutis, Tetušis ar pan., nes kai vienu metu šeimoj senelių daug, gali tapt dieduku. O nepasiruošusios mamos vieną dieną gali tapt Babom.