Tikras mažo vaiko tėvas ryte pirmiausia išgeria kavos, bet prieš tai jis: turi nuprausti, perrengti vaikių; paklot net dvi lovas; nepaleist keturkojo pavardės nešiotojo iš akių kol verda vanduo; gaudyti kamikadziaut susiruošusio vaikio.
Ir tada jau gali mėgautis kava.
L. Armstrongas dainavo, kad Takes Two to Tango. Mažų vaikų tėvai žino, kad su vaikiais viskam reikia kaip minimum dviejų. Nekalbant apie pačią pradžių pradžią. Mažiausiai mažių aptarnauti turi dviese. Maitinti, dabinti, prausti, migdyti.
Bet vienas gali visus šokdinti.
Kai jau mažius įvaldo dantis kartu su barankom jam įteikiami ir sausainiukai. Tad visas vaikis būna apsitrupinęs ir išsiterliojęs rudokais sausainių biruliais. Skubėdamas nubrauki, didesnius gabaliukus kišies į burną.
Po sekundės pagalvoji, o kas jei ten ne sausainis?
Kiekvienas mažo vaiko tėvas įvertina būsto saugumą. Vat aš, atvykęs į namus, kuriuose apsistojom savaitgaliui, pirmiausia ėmiau vertinti kiek naujasis mūsų prieglobstis būtų saugūs zombių apokalipsės atveju.
Aštrūs kampai, pavojingi daiktai bei rozetės turėjo palaukt.
Nusipirkom naują sportinį vežimėlį. Diena susidėliojo taip, kad taip ir nepavyko normaliai jo išbandyti. Vaikiui užmigus mano brangiausias žmogus sako: „varom pastumdyti vežimėlį po rajoną kol mažius parpia?”.
Naktis buvo gūdi, viduj sukirbėjo keistas noras pastumdyt.
Ritualai. Niekaip neišmokau bažnytinių. Nežinau kada klaupt, sėst, stot, sumurmėt kažką, klaupt. Naminiai ritualai – kitas reikalas. Žinau kada klaupt, sėst, stot, dainuot, pasiūlyt išgert, užkast.
Matot, viskas priklauso nuo šventyklos ir joje karaliaujančios galios.
Menat tą mokytojų pasakymą: „kad net naktį prižadintas galėtum atsakyt”. Mažų vaikų tėvai mažai tom naktim ir miega. Nepavyks netikėtai pažadinti, tačiau dėl miego trūkumo suprastėja atmintis.
Vienas džiaugsmas, kad tokių, naktį slampinėjančių, mokytojų neteko sutikt.
Tos naktys kai iš tavęs išsunkia paskutines jėgas. Kai darai tai, ko anksčiau nesi daręs. Tos pilnos naujų pojūčių, emocijų bei atradimų naktys kai, rytą sutinki ne vienas, bet tryse lovoje.
Mažius pasimuisto ir prasideda nauja diena. Tokia vat suaugeliška istorija.
Barankos yra labai gera metafora ir pamoka. Vos tik mažius išmoksta naudotis dantimis ir rankomis daugmaž sinchroniškai, jam įbrukama baranka. Kieta, sausa, sunkiai valgoma ir nelabai skani.
Tai čia kaip darbas. Knisies, muzojies, o galu gale lieka tik barankos skylė.
Vakaras dviese, mažo vaiko tėvai susisupę į chalatus, užkandžiauja pyragėliais ir žiūri… animacinį filmą.
Tai ne tai ką pagalvojot! Mes.. iš anksto ruošiamės, reik žinot visas naujienas.
Bet patyrę tėvai žino, kad trisdešimtai to pačio multiko peržiūrai nepasiruoši.