Kiekvieną vakarą lovon einu su sauskelnėm. Chm… Ne sau… Nu kaip ne sau, sau, kad lengviau būtų naktį… Nu, kad lakstyt nereiktų… Velnias!
Optimizuoju procesus. Sauskelnės po pagalve, vaikio naktiniams pervystymams pasiruošęs.
Žyma: papathings
Bibliofilas su sauskelnėm
Kai kalas vaikiui dantys sužinai, kad anas tikras žiurkius. Vat kaladukai mediniai pagraužti, kelios plastikinės talpos rimčiau krimsteltos. Tikrinu baldus, tačiau randu tik katino veiklos pėdsakus.
Vienas dalykas džiugina, mažius rimtai kremta knygas.
Gležnuose gniaužtuose
Sako, esą žmonės pasiilgę griežtos rankos politikos, tačiau mažų vaikų tėvai puikiausiai supranta: užtenka ir gležnos rankos, kad tvarka pasikeistų. Kiek gyvenimų persimainė.
Kiek likimų virto, kai žmones už piršto pačiupo maža maža gležna rankytė.
Pasiruošk pasiteisinimą 2019-iems
Metu pabaiga, pats laikas pažadėt, kad 2019 aš būtinai: nubėgsiu maratoną; perskaitysiu 300 knygų, ką ten 300, visas 365; maitinsiuos sveikai; visad išsimiegosiu.
Na nebent turėsiu gerą priežastį viso to nedaryti… ir aš ją turiu. Aš juk mažo pasiteisinimo tėvas.
90-tų diskoteka
Vat nori mažių pakutenti ir garsiai jį įspėji: „kuti kuti, mažas mano vaik…”. Užsikerti, nes galvoj pradeda skambėt prastas lietuviškas repas iš kasetinio magnetofono.
„Pompa”, „Pompa”, ką tu padarei?! Mažiaus dabar normaliai pakutent nepavyks neprisiminus 199x tų.
Parentas vs Predatorių
Mažiai yra grobuonys. Vos pabudę iš ryto apsiuosto, kuris čia labiausiai neišsimiegojęs, pavargęs, o tada pirmu taikymu varo karstytis ant aukos veido. Ir taip visą mielą dieną.
Vaikiai užuodžia tavo nuovargį, kaip šunys baimę, spausdintuvai skubėjimą. Kvepėk poilsiu.
Stebuklingas žodis „kis”
Kol buvau didelio katino sugyventinis, tyrinėjau kokie padarai reaguoja į pakvietimą „kis kis”. Katės aiškiai ignoruodavo šį garsą. Bandžiau su paukščiais, kitais gyvūnais. Neveikė.
Dabar karts nuo karto nevalingai mėginu atkreipti mažiaus dėmesį su „kis kis”. Veikia!
Padovanok katarsį
Kol nebuvo mažiaus, kreivai žiūrėdavau į grojančius bei garsus leidžiančius žaislus. Maniau jie erzina ir tiek. Tačiau koks transas apima kai atėmus iš vaikio tokį padargą pats netyčia spusteli mygtuką.
Po kelių akimirkų mylimoji prašo nustot grot. Bet juk taip faina!
Ir tarė žodį katinas
Kaip mažo vaiko tėvas pradedu įtikėt, kad mažiai yra arčiau nematomo pasaulio nei manom. Karts nuo karto įsistebeilėja į kampą ir šypsos namų dvasioms. Arba kniurkteli savo kalba, o katinas atsako.
Vaikiui nereik laukt nei Kalėdų, gali kasdien su gyvuliukais pakalbėt.
Ho ho ho
Mažų vaikų tėvai, noriu priminti, kad Kalėdų senelio nėra, tad nemindžikuokite. Greit ieškote raudonų kostiumų, pagalvių vietoj pilvo jei neturit. Nustatykit duslų balsą ir „ho ho ho”.
Atėjo stebuklų metas. Jauni, sveiki vyrai apsimeta senais ir viršsvorio turinčiais.