Naktis. Pašnibždom lovoje.
– Gal pasiduodam? – šelmiškai klausiu.
– Pasiduodam… – tyliai atsako mylimoji.
Po kelių minučių miegamajame pasigirsta alsavimas. Lygus, ramus, miegančio alsavimas. Va taip ir pasiduoda miegui mažo vaiko tėvai.
Naktis. Pašnibždom lovoje.
– Gal pasiduodam? – šelmiškai klausiu.
– Pasiduodam… – tyliai atsako mylimoji.
Po kelių minučių miegamajame pasigirsta alsavimas. Lygus, ramus, miegančio alsavimas. Va taip ir pasiduoda miegui mažo vaiko tėvai.
Namuose kvepia pyragais. Orkaitėj dega lemputė. Nosį kutena švelnus cinamono aromatas. Tikra idilija, tačiau mažo vaiko tėvas turi sėdėt prie orkaitės lango (išorėj, ne viduj), būdėt ir saugot. Mažius jau trečiąkart kėsinasi išjungt kepimą. Koks likimas laukia pyrago?
Su brangiausiąja svarstėm ar duot vaikiui galimybę paišyt. Tačiau iki diskusijas baigėm prisiminę, kad jis dabar popierių valgo. Kokie dar piešimai?
Menininko karjera palauks, dabar jis neprilygstamas mažius – kaladukų griovėjas.
Žmogiška, pernelyg žmogiška. Parašyta dažyta, tikrini. Rašo nešiukšlint, o pats gailies neturįs jokios šiukšlės. Gavo vaikius priklijuojamą lėkštę į maitinimo arsenalą. Tad kelias minutes tik tai ir darė, bandė lėkštę apverst.
Viskas su mažium gerai – ne ateivis.
Ach,. kelionės. Pakilt lėktuvu, ramiai pradundėti traukiniu, kažkiek pasivėžint mašina. Kiekvienas mažo vaiko tėvas keliauja kasdien. Na beveik kiekvienas, nes tai priklauso nuo to, kokių transportų priemonių savo žaisladėžėj turi mažius.
Kelionių magija ant kilimo.
Sako, sutikti žmogų su tuščiais kibirais – blogas ženklas, su pilnais – geras. Šiandien per langą pamojavau kaimynui rankoje laikydamas pilną sauskelniusą.
Svarstau, aš čia tipo geras ženklas, ar blogas. Reiks kaimyno paklaust kaip jam sekės po mano mojavimo.
Daugelis mažo vaiko tėvų planuodami kelionę pas artimus ar draugus jaučias lyg sanepideminės darbuotojai. Išklausinėja ar niekas neserga, nešniurkščioja, neturi temperatūros. Neduokdie, kas kostels praeidamas pro raportuojantį. Migom viskas atšaukiama ir atidedama.
Dirbtinės eglės gerai. Paimi iš dėžės, surenki, pastatai. Baigės šventės, paimi, viską padarai atbula tvarka ir ramus.
Dar linksmiau kai ta eglė iš Lego kaladėlių. Paduodi mažiui ir jau išardyta, belieka tik sukraut į žaisladėžę. Procesų optimizavimas ir ne kitaip.
– Ką veikiat? – teiraujas mylimoji.
– Lavinu smulkiąją motoriką. – atsakau.
– Bet vaikis už sofos burzgina su šlepete?!
– Tai aš ir nesakiau, kad vaikio lavinu.
Ačiū Kalėdų seniui, kad atnešė įdomių dovanų. Dabar dviese, aš ir mylimoji, galim sėdėt valandas žaisdami.
Pagriebia mažius užkanduką ir pindzina šalin visais savo keturiais varomais. Keli žingsniai pirmyn, vienas kąsnis. Atsisuka pažiūrėt ar nieks nesiveja ir tęsia kelionę užkrimsdamas.
Nesivejam, vaikių surasim pagal trupinius. Baimingai laukiam įtrinto į sieną maisto.