Turbūt niekur kitur vyras nesijaučia taip keistai kaip gimdymo namuose. Į rankas įduoda mažą ryšulėlį tavo genomo. Greit suburba instrukcijas ką su juo veikt ateinančiom savaitėm, o pats stovi paklaikęs nežinodamas ar teisingai ant rankų laikai mažę.
O po to ką?!
Du dviejų mažų vaikų tėvai susikrovę abu vaikius į mašiną pajuda. Ties šviesoforu vienas mažius pradeda zirzuliuot. Įjungiam balto triukšmo generatorių: „ššš…”.
Po kelių kilometrų, išdžiuvus burnoms, išjungiam raminančius garsus.
Kompiuteriniai žaidimai nuodija protą. Kadais po prie kompo praleistos nakties, kitą dieną vairuodamas mintyse vis savindavau nuvažiuotą kelią. Dabar stebiu vaikio pavojingus triukus ant lovos, prie laiptų.
Skaičiuoju kiek jo healtho išsaugota, o mano staminos suėsta.
Žinot tas nuotraukas, kur šalia kokio daikto prideda centą ar degtukų dėžutę, kad suprastume mastelį. Tai va, antras, mažesnis vaikas, yra ta dėžutė padedanti suprast koks paaugęs yra didesnis vaikis.
Galvoju kokius ūkio darbus užkraut vyresniajam.
Mūsų šeimyna įsigijo šių metų mažiaus modelį, kadangi tai mažė, prasidėjo karūnavimai ir „princesiavimai”. Tačiau geriau pagalvojus suvokiam, kad naujoji infantė yra į valdžią ateinanti nauja diktatorė.
Tačiau mes jau turim vieną! Lai prasideda diktatorių kovos!
Vyriškas noras lenktyniaut. Aptakios plastikos detalės, permatoma kabina klota natūraliu audiniu. Blizgantis chromo rėmas. Prasilenkiant taip ir noris padriftint, bet viduj šio aparato plaka maža kelių dienų širdelė. Ir šiaip, toks elgesys nepriimtinas gimdymo namuose.
Ar žinot, kad ligoninių koridoriai naktimis panašūs į ištuštėjusias miesto gatves paryčiais? Karts nuo karto gatvėse pasirodo taksai, o gimdymo namuose užsimiegojusi būdinti seselė.
O aš sau šlitiniuoju su buteliu, t.y. buteliuku pas savo mylimąsias.
Reikia pagalbos. Sėdim su brangiąja ant grindų. Vaikis kažkur šalia birbina su šliure papildomą ratą. O mes darom muzikinių žaislų battle’ą. Ji man „If you happy and…”, aš jai „Itsy Bitsy Spider”. Ir taip kelis kartus.
Mūs namuos nenutyla muzika. Niekada! Nenutyla!
Aš, mažo vaiko tėvas, darausi prietaringas. Vos tik mes su mylimąja pasidžiaugiam, kad mažius gerai valgo, tuoj jis nustoja, ir paskelbia bado akciją. Kai susišnibždam: „miega”. Vaikius pramerkia akis ir tęsia bado akciją lovoj.
Dabar mes tylim, kad neprikarksėtume ko.
– Aaa pupa, kas tą pupą supa… – susimąstau. Apsidairau, įvertinu vaizdą matomą iš gulinčio lovytėj vaikio perspektyvos…GROTOS! Grotos vaikių supa.
