Matau kaip brangiausioji naršo, zoomina kažką, varto telefoną. Teiraujuos ką ten taip nagrinėja. Neišsiduoda, rausta. Neturėtume vaikių, tai kaži ką prisigalvočiau, bet žinau, kad knisas internetuose po vaikiškų kakų foto.
Patėvėji, nuotraukos kitos, gėda ta pati.
Man, mažų vaikų tėvui, mamos pilnos MAMAgijos, tačiau pasirodo močiutės nestokoja jos taip pat. Vaikius buvo sunkiai prikalbinamas valgytojas. O čia atėjo Močiulė, iškepė karbonadą. Mažius gaudo kąsnius.
Jūs net neįsivaizduojat koks tai džiaugsmas išsižiojęs vaikius.
Atsirado mažius, po to vaikė ir supratau, kad jau normalių, ilgų bei rišlių pokalbių su mylimiausiąja nebeturiu. Tai pamirštu apie ką noriu pakalbėt, tai pradėtą sakinį pertraukia kokia nors ekstremali situacija.
Kartais užbaiginėjam pokalbius pradėtus prieš 3 dienas.
Apsivaikinimas sunaikina atmintį. Gali ilgiausiai žiūrėt į šaldytuvą, spinteles, sandėliuką. Planuot pirkinius savaitę į priekį, bet jei neužsirašei ar pamiršai pasiimt sąrašą prisiminsi tik tiek, kad baigias sauskelnės, mišinukas ir dar reikia kažko skanaus… Čipsų?
Iki mažių buvau skeptiškas mistinių dalykų atžvilgiu. Dabar kiekvieną dieną vis naujiena. Vaikis lūžinėja, galva linksta, o tada tik šnai, ant keturių ir žvilgančiom akim 5 ratus apie sofą gaudo katiną. Apsėstas, ne kitaip!
Tenka varyt demoną mišinuku ir lopšine.
Per tuos mažius galima viską išsinarinti. Vieną laikai ant rankų, su kitu žaidi koja stumdydamas mašinėles. Šluostai vieno burną, kita persisukęs stebi kažką bekrapštat.
Nieko nuostabaus jei po šių atostogų gydysiu ne tik sąnarius, bet ir sužvairėjusias akis.
#papathings
Nupirkau vaikiui mašinytę. Tačiau teko ją… sugadint. Nulaužiau lengvai nuimamas smulkias detales, spoilerį ir atidaviau mažiui. Šis jau baigia nugraužt paskutines padangas.
Mūsų abiejų pastangomis mašinytė atrodo kaip normalus ir mėgiamas žaislas, t.y. aplūžęs.
Mažė iš vaikiaus paveldėjo kojines. Dvi poros kursto šeimoj aistras. Ant vienos parašyta „I love my mummy„, kita „I love my daddy„. Pradžioj siekiau kompromiso, t.y. sumaišyt poras, kad būtų balansas. Mylimiausioji nesutiko. Tai dabar vaikė myli tą kurs ją rengia.
Ach tai tu dar nemiegi? Tai ir antrą valandą turėsiu ieškot kaip paguldžius, padainavus bei sušokus tu pradėsi snaust? Na jei taip, tai žinok ir aš ilgai neisiu miegot. Sėdėsiu iki išnaktų. Ir kankinkis ryt tada su pavargusiu, niurzgančiu savo tėvu.
– Na va, ryt vaikis bus pilnametis… – atsidustu su palengvėjimu.
– Ta prasme „pilnametis”? – perklausia brangioji.
– Na bus pilnų vienerių metų. – aiškinu vartydamas akis.
– Aaaa… – vartydama akis dėl mano medinio bajerio atsako gyvenimo meilė.
