Iki mažių buvau skeptiškas mistinių dalykų atžvilgiu. Dabar kiekvieną dieną vis naujiena. Vaikis lūžinėja, galva linksta, o tada tik šnai, ant keturių ir žvilgančiom akim 5 ratus apie sofą gaudo katiną. Apsėstas, ne kitaip!
Tenka varyt demoną mišinuku ir lopšine.
Per tuos mažius galima viską išsinarinti. Vieną laikai ant rankų, su kitu žaidi koja stumdydamas mašinėles. Šluostai vieno burną, kita persisukęs stebi kažką bekrapštat.
Nieko nuostabaus jei po šių atostogų gydysiu ne tik sąnarius, bet ir sužvairėjusias akis.
#papathings
Nupirkau vaikiui mašinytę. Tačiau teko ją… sugadint. Nulaužiau lengvai nuimamas smulkias detales, spoilerį ir atidaviau mažiui. Šis jau baigia nugraužt paskutines padangas.
Mūsų abiejų pastangomis mašinytė atrodo kaip normalus ir mėgiamas žaislas, t.y. aplūžęs.
Mažė iš vaikiaus paveldėjo kojines. Dvi poros kursto šeimoj aistras. Ant vienos parašyta „I love my mummy„, kita „I love my daddy„. Pradžioj siekiau kompromiso, t.y. sumaišyt poras, kad būtų balansas. Mylimiausioji nesutiko. Tai dabar vaikė myli tą kurs ją rengia.
Ach tai tu dar nemiegi? Tai ir antrą valandą turėsiu ieškot kaip paguldžius, padainavus bei sušokus tu pradėsi snaust? Na jei taip, tai žinok ir aš ilgai neisiu miegot. Sėdėsiu iki išnaktų. Ir kankinkis ryt tada su pavargusiu, niurzgančiu savo tėvu.
– Na va, ryt vaikis bus pilnametis… – atsidustu su palengvėjimu.
– Ta prasme „pilnametis”? – perklausia brangioji.
– Na bus pilnų vienerių metų. – aiškinu vartydamas akis.
– Aaaa… – vartydama akis dėl mano medinio bajerio atsako gyvenimo meilė.
Dantuoti mažiai yra labai panašūs į triušį su rankytėm. Viską pagriebs, viską susikiš burnon, viską pabandys perkąst.
Pasigavo vaikis dantų pastos tubelę… ir dabar toj tubelėj dvi skylutės. Dantų pasta nauja, o mes net kamštuko neatidarę, spaudžiam pastą per šoną.
Sumigdę vaikius, naktį, ruošiamės pirmajam mažiaus gimtadieniui. Karpom iš spalvoto popieriaus jo vardo raides. Akis limpa iš nuovargio. Sau tyliai galvojam, kad labai protingai padarėm mažei davę trumpesnį vardą. O ir kai kurias raides bus galima dar kartą panaudot.
Aš vaikį geriau panešiosiu… Geriau viena ranka pasidarysiu kavos. Su koja pakelsiu numestą rankšluostį. Aš geriau jį panešiosiu. Ne, ne dėl to, kad auginu raumenis. Paprasčiausiai aš taip bandau išsaugot nors kažkiek tvarkos ir sulaikyt mažių nuo pavojingų žygių.
Jaučiu, kad senstu ir netenku klausos. Kai mažiai tam pačiam kambaryj kaip mes, telikas paleistas vos ne visu garsu, tačiau aš nieko nesuprantu ką ten ekrane murma. O kai vaikiai miega, žydrą ekraną pritildom tiek, kad ir vėl tenka skaityt šnabždesius iš diktorių lūpų.
