Žyma: papathings

Žinot posakį „trypčioti vietoj”? Visad maniau, kad tai tik posakis, kol nepamačiau mažio nedrąsiai trypčiojant.
O kas jei vaikis atskleis daugiau paslapčių? Parodys ką reiškia sukt galvą, riest nosį, paraityt kulnus?
Bijau net pagalvot, o kas jei bus širdžių ėdikas?

Vaikis mėgsta žaislines mašinas, o mes mėgstam jam jas pirkt. Tačiau viskas šiam pasauly laikina. Ten mėtos padanga nuo mašiniuko, anava ten kaušas nuo ekskavatoriaus. Kišenėj sunkvežimio priekaba. O dušo kabinoj radau nulūžusį veidrodėlį.
Ne namai, o kažkoks šrotas.

Kartais rodos, kad esu įtrauktas į slaptą žaidimą, kur mažius žino tikrąją prasmę, o aš nesusigaudau.
Žaidimų aikštelėj vieną atrinktą akmenuką išmeta per tvorą, kiton vieton perneša šaką. Visad patikrina ar negavo slaptos žinutės tarp bokštelio lentų.
Agentas Vaikis.

Vaikiai išryškina vieną žmogišką savybę — visi esam inertiški. Priprantam prie rutinos ir stengiamės jos laikytis nors tu ką.Buvo nevalgus mažius. Pabuvo visą savą gyvenimą toks, o vieną dieną nusprendė paekspermentuoti — pradėjo valgyt.
Mes prie valgaus nepratę.

Atostogų pabaiga su vaikiais panašėja į evakuaciją. Visko susirinkti iš vakaro neįmanoma, nes to visko reikės iš ryto, o tada prasideda…Kol vienas valgo, kitas akis trina mašinos kraunamos, daiktai renkami.
Pasiledžiam kelin mažiams pradėjus knapsėt.
Jei pasiseka.

Paleido senučiai į laisvę! Kelias valandas su brangiausiąja pabuvom be mažių. Susėdom restorano kiemely. Vaizdas nuostabus, bet tada mus pradėjo supti jie, vežimėliai. Vienas šone, kitas už nugaros, ir prieš akis prariedėdavo koks.
Spėkit apie ką mes kalbėjom laisvėj.

Vaikiai — senojo pasaulio griovėjai. Tai išryškėja atostogaujant, bo aplink daug svetimo turto.
Meniu kreida parašyto ant juodos lentos nebėr. Jį savo delnuose nusinešė kitų mažius. Kavinės fontane manas paskandino visą prieinamą žaislinį autoūkį.
Šyvos su sauskelnėm.

Tos įdegio linijos. Vienos išduoda, kad nešioji laikrodį, kitos, kad neseniai praleidai kelias valandas besidegindamas su glaudėm, dar vienos, kad esi vedęs. Tačiau šiandien, grįžęs iš paplūdimio, svarstau ir laukiu, mažu išryškės nešyklės palikti įdegio pėdsakai.

Susėdom restorano terasoj. Senučiai su brangiausiąja prie stalo, mažė savam vežimėly muistės, o mes su vaikiu įsėdom į smėlio dėžę po pušim.
Smėlio pyragas su skujom, tai šiaip sau. Paskubom sušlamštus šaltibarščius bei antrą užskaitau.
Restorane dar tiek nelaksčiau.

Dvi mašinos prigrūstos vaikiškų maniežų, vežimėlių, sauskelnių, žaislų bei kamputyje sukrautų suaugeliškų rūbų. Vienam automobilyje merginos, kitam vaikinai. Trys kartos pasileido atostogų.
Jūrą pamatėm, o visam kitam neužteko batareikų. Net rūkyta žuvis nepadėjo.