Žyma: papathings

Anksčiau, t.y. mano vaikystėj, tėvai neleisdavo sėdėt prie teliko iki vėlumos. Dabar gi… vaikiai verčia naktim peržiūrinėt įdomesnes laidas. Neleidžia dienom TV pažėt.
Dabar suprantu kodėl vyresni ir laisvėn vaikius paleidę žmonės tiek laiko skiria televizoriui.

Pasivaikščiojom. Kelis šimtus metrų ėjom dešimt minučių. Per tiek laiko tėvai kilą nuvaro skubriu žingsniu stumdami vėžimėlį. O mes vaikščiojom. Palydėdami akimis nuvažiuojančias mašinas. Stebėdami vedžiojamus šunis. Daužydami delnu skardinę tvorą.

Jie tokie,.. tokie panašūs į robotus siurblius. Vaikšto aplink, ropoja, trinas ir tuo pat metu leidžia zyziančius garsus. Staiga sustoja. Pritipena. Apsikabina. Padeda galvą ant peties. Pasikrauna. Ir po minutės kitos gausdamas neoptimizuotais zigzagais juda po butą.

Atvažiuoja močiutė ir supranti esąs pats seniausias ir neįdomiausias žaislas namie. Į jokius žaidimus nebepriima vaikis. Kankina močiulę visa apimtim siurbdamas jos dėmesį.
Gerai. Nenorit su mumis žaist, ir nereikia. Mes turim mažę. Galim kampe guguot sau trise.

– Kur soskė? – klausiu brangiausios nešdamas vaikių miegot. — Nerandu. – apima lengva panika, nes neįsivaizduoju nakties be šio latekso gaminio.
– Grietinėj žiūrėjai? – po pauzės atsako širdies valdovė.
Atidarau šaldytuvą. Akurat! Grietinės indelyje maudos čiulptukas.

Kur žiūri VRK? Kodėl niekas nesustabdo tos paslėptos agitacijos rinkimų dieną? Ryte rengdamas mažę supratau, kad ši agituoja tėvukus rinkt prezidentę.
Kelnės su žirniukais, aišku, ką čia tokią dieną man bando įprūdit jauniausioji pavardės nešiotoja.

Žaislai, kuriuos reikia surinkt, kurie sudaryti iš kelių dalių, yra labai labai… kaip čia pasakius… lavinantys bei verčiantys sportuoti. Vaikis išmėto detales po visus namus, o tėvukai eina, lankstos, ieško po sofom, lovom, surenka ir sudėlioja taip kaip turi būt.

Vaikis pradėjo vis daugiau kažką pasakot. Įsitaiso priešais, mojuoja rankom visom kryptim ir varo kalbos.
Sėdžiu, linksiu, bergždžiai bandau suprast apie ką jis čia. Baisiausia, kad nieks neišvers, nepadės pramokt jo kalbos.
Kentės mažius su tėvais nesusiprateliais.

Nugirdau brangiausiąją sakant:
– Atvažiuosim, tarp pirmos ir antros, bet tai priklauso nuo mažės valgymo bei nuo vaikiaus miego. Vienžo, atvažiuosim kada atvažiuosim.
Kaip Žiedų valdove: „A wizard is never late, nor is he early, he arrives precisely when he means to.„

Manas mažius turi keistą potraukį popieriui. Tik gauna kokią kartoninę dėžę, tuoj dantimis ją ardo. Taip pat kenčia ir visokie žurnalai, bukletai. Artėjo rinkimai į prezidento postą. Vaikius griebėsi politologo darbo, dekonstravo kelias programas ir sutaršė į skutus.