Žyma: papathings

Tėvonijoj. Kur pro gimtus namus gali pravaryt bemaikiai važnyčiotojai į vežimą pasikinkę nusususį baltą kumelį.
Neatsileku. Dienos tvankume be marškinėlių išsivarčiau į gatvę. Mažė vežime. Stumiu, galvoju, kad kumelio tik betrūksta. Tada supratau esąs labai neįdegęs.

Gyvenime širdį drasko keli dalykai: paskutinis geros knygos puslapis; žinia, kad nutraukia mylimą serialą; grįžęs namo po karštos darbo dienos tikies rast ledų porciją, tačiau ją kažkas jau suvalgė.
Tačiau pats skaudžiausias kai vaikis apsiverkia išlydėdamas darban.

Aš toks biški nereligingas. Na kaip „biški”? Visai nereligingas. Tačiau kai vaikis su maže pakimba ir net septynias minutes išsižioję klausosi W.A.Mozat „Agnus dei”, pradedu galvot, kad mažu gal kas ten tose aukštybėse ir yra.
Ne! Ne Netvarkos Nykštukas iš mėnulio.

Kartais mažius apsisuka ant kulno ir nuvaro savais takais. Su brangiausiaja tai vadinam: „turi reikalų”. Būna nupindzina iki žaislų, būna nureplioja žemių pakrapštyt. Ne esmė. Svarbiausia, kad tai vaikiaus „reikalai” ir, matyt, jo kalendoriuj tas pusvalandis yra busy.

Mano brangiausiajai reikia, kad tvarka būtų tvarkinga.
Mažiui gi reikia, kad tvarka būtų belenkokia. Visi sukabinti rankšluosčiai numesti. Surinkti žaislai išardyti, o šiukšliadėžės turinys atrestorintas po visą butą.
Katinui vienam tik tvarkos nereikia, ėdesio gana.

Mano senasis vaikis jau turi mėnesio vaikščiojimo stažą. Aišku, žalio lapo nuklijuot dar negalima, tad kiekvienas laiptelis, įkalnė, nuokalnė įveikiami kartu. Mąstau kaip labai drebėsiu mokydamas jį vairuot. Gal jau viskas bus automatizuota?Tokios papadienio mintys.

Radau straipsnį, kad vienas ausinių gamintojas išleidžia atnaujintą modelį su patobulintu aplinkos triukšmo slopinimu.
— Už tokias ausines nori 400$. – piktinuos brangiausiajai.
— Jo, o tu ir neišgirsi kaip prisėlins vaikis ir sulaužys tau jas.
— Sakai tokios geros?

– Tai ką, zuiki, prikiaulinai? Zyzi kaip uodas pavėsyje palei ausį visas pikts it šeškas. Kai imu rimčiau su tavim kalbėt uodegą pabruki lyg katinas į miltus prišikęs? O dabar bandai suminkštint tėvuko širdį nutaisęs teliuko akis?
Greit išmoksim visus fermos padarus.

Eilinį kartą beklausydami „šiu šiu šiu, ki ki ki” pradedam suaugelišką pokalbį, kol vaikis išsižiojęs stebį ekraną.
— Gal reikia klasikinę muziką leist? – klausiu brangiausiojos.
— Bethoveną?
Bandau prisimint Liudviko Van kūrinius.
— Au, au… – suamsi meilė.
Kikenam.

Visi mažų vaikų tėvai žino, kad metematika negalioja. Kažkur vadovėliuose, buhalterinių knygų puslapiuos galioja, gyvenime – ne. Jei vaikis nuėjo keliomis valandomis vėliau miegot, tai dar nereiškia, kad jis ir kelsis keliom vėliau.
Šeimoj visad tik tėvai nepamiegoję.