Žyma: papathings

Kalba – sudėtingas dalykas. Mokykloj rodės, kad sunkiausia yra sudėt kablelius. Dabar suvokiu, kad sunkiausia parinkti žodžius.
Vaikis išmoko tart „sese”. Rodo į sesę ir manom jį suprant žodį.
O tada pasimaišė ji, mažoji kaimynė… Anot mažiaus ji taip pat „sese”.

Dienos nūnai tvankios, tad vėsintis su vežimu varom į parduotuvę. Vaikis užsimano tai vienos, tai kitos prekės. Praeidama pardavėja tarsteli mažiui:
— Ar matai ką per kepurę?
Tik tada pamatau, kad ši užkritus anam ant akių. Betaisydamas pamaniau, kad gal neverta.

Nuvarėm į kaimukį. Paleidom vaikį braidyt po pievas, bet ans pasirinko sėst prie vandens pilnų puodų ir su samčiu šventino visus praeinačius, bet labiausiai save.
— Žiū, bus kunigu. – tarstelėjo uošvis.
„Neduok die!” – pagalvojau. Tai tiek to mano ateizmo.

Lenk medį kol jaunas, nes jei nelenksi, ans bus tingus ir nifiga nenorės žaist papildytos realybės žaidimų. Kirmys į telefą įsikniaubęs namie ant sofos.
Paėmiau mažių, vėžimą ir į Ingress anomaliją. Lai pamato kaip tikri žaidėjai įsikniaubę į telefonus gatvėm vaikšto.

Net savam kieme gali pamatyt gamtos stebuklų. Va, jaunas patinėlis patrepsėdamas artinas prie patelės. Apsuka ratą, išleidžia keistą garsą, mosteli dangun, kažką suburba. Nueina, bet grįžta su spalvotais vėjo malūnėliais.
Mažoji kaimynė apšalus nuo mažiaus vilionių.

Nesitikėjau, bet pavyko pakeliaut laike. Viso 5€ suaugusiam ir peržengęs zoologijos sodo vartus atsirandi 97-uose, su visais smartfonais, smartwatchais, plike ir dviem vaikiais iš XXIa.
Nors ne viskas tokia tolima praeitis, vat zebrai ir gnu turi plastikinius langus.

Kiekviena diena kai vaikiai kažką padaro pirmąkart, ar įgyja naują gebėjimą — nepriklausomybės diena. Moka sėdėt, liuosas nuo lovos. Ropoja, nepirištas prie vietos. Pirmas dantis? Laisvė renkantis maistą.
Lova kitam kambary? Tėvų svajos apie išlaisvintą miegamąjį.

Yra visokių vaikiškų konstruktorių, tačiau yra ir normalūs, suaugeliški, su varžtais, atsuktuvais, medvaržčiais.
Pradeda tėvas konstruot lovą vaikiui partemptą iš lenkų, ir nors paveikslėliai panašūs į švediškus, bet berenkant noris karts nuo karto ruskai tarstelt.

Atlikdamas vaikei vakarinį tualetą, neatsargiai paklausiau:
— Kas gražiausia?..
Šios veidas persimainė. Nujausdamas, kad jaunajai pavardės nešiotojai kilo įtarimas, jog atsakymas gali būt nesusijęs su ja, skubriai pridėjau:
—… mano dukra?
Mažė padovanojo šypseną.

Jei viena ranka belaikydamas mažę bandau valgyt, tai ana bando nugriebt kokį kąsnį sau. Aš atsakingas tėvas ir savo bedantei vaikei nurodau pasiekti aiškiai suformuluotus tikslus: sustiprinti virškinimo sistemą; užsiaugint dantis.
O kad Jūs matytumėt TĄ jos žvilgsnį.