Žyma: papathings

Viskas. Užaugo vaikis. Subrendo. Kaip sunku priimt, kad ans jau didelis.
Taip, susirinko savo miego daiktus ir liko pas JĄ miegot. Na ir kas, kad tai nauja soskė, nudregtas migdukas. Ne daiktuos esmė.
Pirmasis miegas pas kitą moterį – auklėtoją. Pogulis daržely.

Galiu pašnybždėt seksualiai užkimusiu balsu. Galiu patylėt. Jo, geriau patylėsiu, nes balsas dinginėja it nemokamas wifi kavinėj.
Vaikiai neklausė manęs kai turėjau balsą, tai nieko tokio. Tiesa, brangiausioji dažniau klausia — „ką?”. Tik numoju ranka. Geriau patylėt.

Man fulė nepatinka, bet vaikį, vedinas savanaudiško noro truputį palakstyt, nuvedžiau stadionan. Lakstau, duoduos, pasus padavinėju. Mažius dar toks negreitas. Su reakcija ne kažką. Net teko jam rodyt kamuolį prie jo kojų.
Vienžo. Laimėjau. Vaikis prastas vartininkas.

Su maže nešyklėj pasijaučiu it induizmo dievukas. Nes rankų net kelios poros. Tiesa, papildomos rankos makaluojas ir griebia belenką. Parduotuvėj reikia atsargiai eiti pro smulkias prekes sudeliotas netolį kasų. Nežinia kokį nuostolį padarys nevaldoma dieviška ranka.

Šis postas bus toks skystokas. Na kaip skystokas, toks drėgnas su tirščiais. Na kaip tirščiais, snargliais, jis bus su snargliais.
Sloga. Pasilenkia vaikis iš nosies bėga. Išsižioja, bėga. Akys ašaroja. Viskas prie ko prisiliečia drėksta ir šlampa.
O, jau ir aš varvu.

Turint vaikių pasikeičia prioritetai. Anksčiau išgirdus, kad lauke leidžia fejerverkus bėgdavau prie lango pasigrožėt beprasmiškai deginamais pinigais. Dabar, užmigdžius mažius ir išgirdus fejerverkus, skubu uždaryt langą. Dairausi niekšų, kurie nusprendė triukšmaut.

Tėvystė pilna dviprasmiškų jausmų.
Daržely vaikis atsisvekindamas virktelėjo. Ištiesė rankas į auklėtoją. Parodė „ate” MAN! Prieš tai bandydavo išdurt, vos atėjęs atsisveikindavo su grupe. Užvėrus duris akimirką paverkė. Nurimo.
To juk ir siekėm, tai kodėl pavydžiu?

Mažius reik labai daug kartų praust ir valyt. Nupurtyt trupinius. Nušluostyt rankas. Po nosim rankove brūkštelt. Paseilinus pirštais žandus pavalyt.
Paaugę anie jau patys trinas su snargliukais ir maisto likučiais.
Vėliau susivoki tapęs super herojum – Žmogum šluoste.

Vaikis pradėjo veržtis iš vežimėlio laisvėn. Visi pasivažinėjimai panašėja į lakstymą paskui mažių tąsant vežimą. Kas nėr labai lengva, nes ans dažnai keičia judėjimo trajektoriją.
Štai ir vėl! Lekia link šuns krūvos, kurion jau buvo prieš kelias dienas įminęs.

Vaikius nufotografuot lengva. Gražiai nufotografuot, veik neįmanoma. Tai jie žiūri bet kur, tik ne į objektyvą, tai išsiviepia netinkamu laiku.
Bimbinėdami praėjom krykštynų fotosesiją. Alaso daug, kadrų mažai. Brangiausioji leptelėjo:
— Vienas mažius, šeši klounai.