Žyma: papathings

Mdas… Su Nintendo konsole dabar daugiausiai žaidžiu aš.
Nes aš gerai elgiuos, tad gaunu galimybę pažaisti.
O mano neklaužados mažiai gali sau pavydžiai stebėt kaip man sekasi.

Norėjau pasakyti, kad aprengiau ir suruošiau vaikius kelionei, bet supratau, kad nė velnio aš jų nerengiau.
Jie patys apSIrengė!
SuSIruošė.
SuSIpyko ir pakeliui dar suSImušė.

Antibiotikų medžioklės sezonas atidarytas.
Gerai, kad mieste daug vaistinių. Gerai, kad tose vaistinėse paslaugūs ir geranoriški vaistininkai.
Gerai, kad nors vienoj kažką galima rast.

Susirado vaikis plastmasines, mažas šachmatų figūras.
Lentos nėr.
Sėdom, nusipaišėm.
Galvoju užteks. Bet kur tau, teko žaist.
Ir pikta ant vaikio pasdarė, tiek metų nemėgau šachmatų, o dabar net įtartinai įdomu buvo.

Jie buvo perspėti.
Jie buvo informuoti.
Bet jie vis vien pasirinko nepaisydami mūsų, ir tas sprendimas dabar persekios juos dar kelias savaites.
Va ką reiškia išsirinkt Advento kalendorių su nesąmonėm viduj.
Kam reikia neskanių sausainių tris savaites iš eilės?

Gyvenimas šiaip pilnas netikėtumų.
Su vaikiais gyvenimas tapo nevaldomu chaosu
Iš ryto paskambina daktarė. Mažės kraujo tyrimas nekoks.
Imkite antibiotikus.
Slėpkit vaikius nuo darželio.
Nu tai sekmytės.
Pypt, pypt ragelyje.

Sausainių dekoravimas pasirodo ne vien meninis-kulinarinis laiko leidimas su visa šeima, bet ir galimybė ryt glajų, sausainius bei pabarstukus. Net nuo grindų pastaruosius burnon siurbt.
Mmm… cukraus migla vaikio akyse.
Ir imbierinių sausainių kvapas.

Atrodo, kad turiu keturis mažius. Paimti vieną, gauni dėmesingą, mandagų vaikį. Paimi kitą, sumanus, klusnus, maslus paveldėtojas.
Bet tik tie nuostabūs mažiai atsiduria viens šalia kito. Turi triukšmingus, erzinačius šetonus.
Gal jie skleidžia velnėjimo bangas?

Daržely prasidėjo Kalėdinė karštinė. „Aprenkint vaikius raudonai. Užmaukšlinkit nykštuko kepurytę. Žiebsim eglę!”
Kepurytę, tai kepurytę, bet raudono ans nieko neturi. Teko eit su tuo ką turi.
Užtat, fotkėse, raudonųjų jūroj, manasis juodasis nykštukais gerai matomas.

Keista, kad ir kokie būtų pakvaišę vaikiai, kad ir kaip jie eitų iš proto, namai visvien yra ramesnė vietai, nei, kad pasaulis šiom dienom.