Žyma: papathings

Mažė sumąstė praleist ropojimą ir eit tiesiai prie reikalo, t.y. vaikščiojimo. Stojas ir prilaikoma tipena, o kojytės tvirtos it virti makaronai.
Jos ėjimą tikrai patvirtintų Monty Python „Kvailų eisenų ministerija”.
Tėvų susiriestas nugaras turėtų apžiūrėt daktarai.

Siaubiakus žiūrėjom senokai. Pasileidom „The Quiet Place”, tą kur monstrai atskuodžia išgirdę menkiausią triukšmą. Mažė nemiegojo ir palaikė įtampą – tyliausiuose epizoduose sukrykštaudama.
Vienžo, tėvai su vaikiais siaubiakų nežiūrės, kam mums tas papildomas stresas.

Su vaikiu įplaukėm į kultūros bei dvasingumo atmosferą. Apsilankėm bažnyčioj, kurioj vyko koncertas. Man buvo įdomu sužinot kaip vaikis reaguos į tikrą, ne youtubinį, orkestrą, chorą.
Tai sužinojau. Po kelių akimirkų muzikos, pasijutau bestovys pagadinto oro debesėly.

Sako, kad istorija kartojas, bet kai tai sako, omeny turi dešimtmečius, šimtmečius. Pametinukų tėvams istorija kartojas kasmet.
Aną vasarą sėdom rinkom maistą nuo grindų. Šią tas pats. Praėjusį rudenį susilenkę vaikštinom mažių, dabar radikulitą treniruojam su vaike.

Kadais mažiui užleidom puodų stalčių, kaip žaidimų aikštelę. Bildesys, plastikinių indų tąsymas bei dėliojimas. Būrelis už nulį eurų.
Dabar pasodinom mažę prie puodų. Manyj sukirbėjo feministas.
O kad vaikius prie jų sedėjo ok? Žinau many esant dar ir seksistą.

Vaikiai keistai perkonfigūruoja smegenis. Padidina gebėjimą nemiegot, nerimaut bei nesipraust. Sumažina atminties apimtis, draugų ratą bei pasišlykštėjimą.
Juk negali normalus žmogus prie pietų stalo ramiai aptarinėt vaikių WC pasiekimus.
Ai va kodėl draugų ratas…

Visad pasimaunu. Brangiausioji pasiūlo susitvarkyt prieš užmigdant vaikius. Sudelioju knygeles, žaislus. Mieguistas mažius stebi iš pašalės. Pabaigiu. Minutė, kita. Vėl atsidaro biblioteka, atveria duris atrakcionų parkas.
Kiek kartų kartojau: „Tik jiems sumigus!”.

Žinot tą mobiliakų funkciją, kur skambutį galima atmesti ir išsiųsti SMSą? Apvaikėjus reiktų pakeisti visus automatinius atsakymus į: „Valgome. Pasuksiu kai nuleisiu rankas”; „Prausiamės, VISI!”; „Pamiršau kaip bendrauti su suaugusiais, perskambinsiu po dviejų metų.”

Prieš vestuves jauniesiems pataria išsiaiškint visokius svarbius klausimus, kad vėliau nebūtų nesusipratimų. Vienas tokių: „Kiek vaikių planuojat turėt?”.
Paaiškinkit. Kaip gali žmonės, kurie dar nebuvo susipykę dėl plytelių ar rozečių dizaino, nuspręst apie mažius?

Kai mokiaus vairuot, bendramokslė paklausė instruktoriaus: „Kokią mašiną apsimoka pirkt?”. Jai atsakė: „Jokią”.
Kaip ir su vaikiais. Ekonominio pagrindo nėr, bet visi turi, kaip ir mašinas.Tad jei kas klausia kodėl turit mažių, ryškiai nesupranta – čia logikos nėr.