Žyma: papathings

Vaikis labai mėgsta mašinas. Bevažiuojant darželin dairos ir užmatęs didesnę transporto priemonę šūksniu išreiškia susižavėjimą.
Namuose jutubinam traktorius. Žiūrim agro technikos reklaminius klipus.
Viliuos, kad tai tik toks periodas, o ne viso gyvenimo pašaukimas.

Įmonė organizuoja Kalėdinį vakarėlį. Aš ir kolega, kuris yra papa kubu, virtuvėlėj, prie kavos aparato, susilaukėm kamantinėjimo, kodėl nedalyvausim šventėj.
— Atspėkit iš trijų… vaikų. – atsakė likimo draugas.
— Arba galit spėt iš mano dviejų. – pasiūliau aš.

Koks nuostabus putos standumas. Stovi ir māsina. Aromatas… Kaip burbuliukuos žaidžia šviesa, bet dar ne dabar, dar negalima.
O! Nusisuko, galima gurkštelt.
Cha! Nespėjai, tėvai, nespėjai!
Taip. Nespėjau sustabdyt vaikės ir ši atsikando putų besimaudydama vonelėj.

Grįžtu namo. Vaikis iš mano rankų išplešia kuprinę. Pradžiai nurenka atšvaitus. Nafig tau tėvai būt matomu kely. Iškrausto kišenes, ištraukia ausines, USB laidą ir atiduoda mažei naikint.
Vienoj kišenėj randa sulūžusią, neišmestą mašinėlę.
Geriausias žaislas tąvakar.

Darželyje rengia pasirodymą ir paprašė rast vaikiui nykštuko aprangą. Pagalbon atskubėjo kolega atnešęs mažosios tautos drapanas.
Matuojam. Rūbas truputį didokas, tad mus hobitas greit išsivadavo iš apdarų.
Koks bus vaidinimas, jei visa trupė bandys išsirengt jo metu?

Vaikystėj vis išgirsdavau apie mane ir brolį sakant, kad vienas esam mamos, o kits tėvo vaikas. Kol buvom du, buvo easy. Tada gimė systra.
Savus skirtom taip: mėgsta bulves – mamkos; mėgsta nugaros glostymą – mano.
Per dieną kelis rozus vaikiai pereina iš vieno kitam.

Niekad neužkliuvo pavadinimas „eglutės žaisliukai”. Visad rodės normalus žodžių derinys. Bet turėjau suklust. Neveltui tai – ŽAISLIUKAI.
Vaikis pasigavo pakuotę iš pirkinių maišo ir nulėkė ją spardydamas. Papuošus eglę karts nuo karto kokį nusikabina ir… mėto.

Žinot tas nuotraukas, kur visa šeima puošia eglutę? Gražūs. Laimingi. Besišypsantys.
Tai mums taip nepavyko. Vaikė lėtai, bet užtikrintai atpuošinėjo eglę. Mažius vos užmatęs fotoaparatą pasileisdavo jo link. Brangiausioji bandė sustabdyt nupuošimą ir vaikiaus nupušimą.

Ech tie jauni vyrai ir jų… žurnalai. Vaikis iš rankų nepaleidžia dėmėto, sutrinto leidinio. Pasiima jį. Nusineša atokiau. Atsisėda ir įdėmiai stebeilydamas varto. Mėgaujas vaizdais.
Va taip nevaikiškai mažius užsėdo ant žaislų parduotuvės reklaminio žurnaliuko.

Vadovas prišokavo darbe prodainiu tardamas mano vardą. Aš atgal atdainavau jam jo. Tada ans bandė sakyt, kad man nepavyko, tačiau aš toliau prodainiu pasakojau apie viską kas tuomet buvo ant liežuvio galo.

Neveltui aš savo namuose esu pats geriausias tėtis daininykas.