Žyma: papathings

Mažius testuoja ribas.
Negavęs norimo daikto ar sudrausmintas pradeda zyzt. Be ašarų, tačiau verksmingu balsu ir ilgai.
Įdomu kada jis supras, kad su šypsena iš mūsų iškaulys daugiau?
O tuo metu, kitam kambario kampe sužibo mažos, mielos mažės akutės.

Helovyno vakarą paskambinus į duris prašinėjantiems monstriukams, susimąsčiau. Jų tėvai baisiai aprengia vaikius ir paleidžia pasaulin maisto rankiot. O patys… patys, sau ramiai sėdi namie, žiūri teliką. Vienžo ilsis.
Atsigrežiu į savo moliūgus… dar ne greit.

— Bėk! – sušukau jai. — Bėk ir neatsigręžk!
Paskubom apsirengusi brangiausioji puolė pro duris. Likom keturiese, aš, Močiulė ir JIE. Vieną neutralizavau, kitą įveikė močiutė.Pyptelėjo telefas. Meilė klausė ar viskas gerai.
Iš tėvystės kalėjimo taip lengvai nepabėgsi.

Turint du vaikius lengva suprast ar vienam jų sergant verta panikuot ar liga eis ir praeis.
Va mažius, gulinėja, zyzia, kaitina kambarį greičiau nei šildančios grindys, bet vos užmato sesę tiesiant rankas jo žaislų link, pašoka, lekia atimt.
Reiškia, viskas bus gerai.

Sėdžiu atokiau ir stebiu juos žaidžiant. Jauni, nepikti stumdo figūrėles po lentą. Kaifuoju nuo tylos ir to jaunatviško susitelkimo į procesą.
O namuose mažiai versdami žaislus baigia iš proto išvest brangiausiąją, kol aš darbe stebiu šachmatais žaidžiančius kolegas.

Būna užuominu nepagaunu, po to prisigalvoju.
Su maže nešyklėj ėjom namo. Sutikom pagyvenusią moterį su vaikštyne. Mus užmačius tarė:
—Gerai vaikei, gerai.
Šyptelėjau, linktelėjau, nuėjau. O po to galvoju. Mažė-vaikštynė-nešyklė. Senolė-vaikštynė… ji nešyklėn prašės?

Mažių tėvai gyvena laiko burbule. Nemato metų laikų, tik storėjančius ar plonėjančius vaikių drabužius. Nežino mėnesio vardo, tik kada vėl varyt skiepų. Savaitės dienos visos vienodos. Tačiau paros surikiuotos minučių tikslumu.
O tada tik pyst! ir suka laiką.

Nežinau ar čia metų laikas, ar tamsūs rytai, o gal tam dviejų metų neturinčiam pacanui prasidėjo paauglystė. Nežinau kodėl, bet rytais vaikio žadinimas užtrunka keliasdešimt minučių.
Viena viltis – savaitgalis, jei ir tada ilgiau parps, įtarsiu ankstyvą brendimą.

Jei mažų vaikų tėvai jums pasako, kad atrašys tada kai turės laiko, o pats esat baisiai mandagus, tai… gali tekt labai ilgai, pvz., iki vaikiai gaus pasus.
Tad būkit mieli ir priminkit apie save. Gal po 50-to karto atsiras laiko atrašyt, gal net paskambint.

Sėdim restorane. Mažė ant rankų, vaikis pas meilę. Mano valgo su lazdelėm. Oi ne, lazdeles! Seniukas nubėgo taršyt prieskonių ant kito stalo.
Po stalu jau normalus šiukšlynas.
Maisto dar neatnešė, tačiau pritrupinom atsineštais užkandukais….