Žyma: papathings

Pasiėmiau tėvadienį, kad išleisčiau brangiausiąją, besitūsinančią vaiko priežiūros atostogose, aplankyt darbo bei kolegų.
Jaučiat? Reikia laisvadienį iškeist į galimybę neatostogaut!
Gyvenant su vaikiais paradoksų tik daugėja.
Pvz.: esi geras tėvas, jei esi blogas.

Sėdim su meile, restorane. Kalba vis sukas ir grįžta prie vaikių. Toks jausmas, kad jie po stalu.
Išėjo kalba apie kažkokio naminio darbo perėmimą, tai brangiausioji tarstelėjo:
— Dar pasakyk, kad už mane vištieną sukramtysi.
Pauzė.
— Galiu! – užtikrintai atsakiau.

Gavom ilgai lauktą progą pavakarieniaut su brangiausiaja mieste be sauskelniuočių. Važiuodami svaigom apie tai ką užsisakysim. Netikėtai mano gyvenimo meilė ir šoferis persirikiavo į pirmą juostą. Nustebęs atsisukau į ją.
— Gi į darželį būtume nuvažiavę! – paaiškino.

Vakarieniavau. Mažius nevalgus buvo tądien, tai pakviečiau ragaut savo maisto.
Prisėdo. Patraukė lėkštę tolyn nuo manęs. Išgraibė pomidorų padažą. Supyko, kad bandau valgyt iš savo lėkštės.
O tuo metu brangiausioji gaudė mano lekštėj bulves vaikei.
Mano lėkštėj?

Kaip viskas pasudetingėjo. Anksčiau, jei nieks aplink nežinodavo, enciklopedijoj neparašyta, o bibliotekoj tokia tema knygų nėr. Galėjai ramiai daryt kaip išeina, bo visur jau pažėjai.
Dabar kievienas su vaikiais susijęs klausimas turi 32 skirtingus išaiškinimus.

Anksčiau visi keliai vesdavo Romon. Dabar gūglan. Su vaikiais būna dienų, kai anys zyzdami šliaužia tik mamos link (tėvą aplenkdami).
Tada sėdžiu toks, niekam nereikalingas, ir nežinau, ar čia pykt, kad neįtinku, ar ramiai pailsėt, kol meilė aplipus sauskelniuočiais.

O pamenat tuos laikus, kai vaikių dar nebuvo ant sprando, ant kelių, įsikibusių kojon ar prisisiojusių po stalu? Menat kai galvodavot: „aš tai savo vaikio TAIP neauklėsiu”; „aš su savu mažium tik TAIP darysiu”? Pamenat?
Na?
Tai kaip sekas?
Kiek savų pažadų sulaužėt?

Vaikis beparkourindamas ant sofos (nes po darželio pilnas nusiurbtos svetimos energijos), įsitaisė gumbą.
Meilė ramindama mažių:
— Ša, mano guzuoli, ša.
Nugirdus tai irzliai sureagavo vaikė.
— Tu ne guzuolė. Tu paprasčiausiai,.. gražuolė. – tariau dukrai.
Pavydelka.

Tėvukai, jei jums vieniems patikėjo pastumdyt mažių vežimuky, atminkit, kad mamukui parašius messengery „Kaip jūs?”, neverta skubėt fotkint keleivio ir siųst fotkę. Prieš fotografuodami įjunkit „akylos mamos” filtrą. Pataisykit kepurę, šaliką, nuvalykit snarglį.

Susirinko padori kompanija. Visi sėdi, visi su knygom. Vieni glosto spausdintą kiškį, kiti kvaksėdami pirštu baksnoja pieštą varlę.
Viskas buvo gražu, kultūringa, bet netyčia kažką spustelėjau ir viena knyga užgrojo.
Atbėgo bibliotekininkas, atėmė iš visų knygas.