— Gero savaitgalio! – visam ofisui palinki penktadienio vakarą namo išlekiantis kolega, tėvas kubu.— Pailsėk! – kavarnai atsakau.Žvilgsnių dvikova trunka minutę. Pirmadienio rytą aš jį pasitiksiu žodžiais:— Tai ką? Atvarei pailsėt?Ir abu pritariamai palinksėsim
Žyma: papathings
Kvadratiniai mylimieji
Namuos naujas augintinis. Ramus toks. Tylus. Nesidrasko. Kur padėsi ten ir rasi.Vaikis baisi šį myli. Nešioja ant kupros, vedžioja, tiksliau, tampo, po kambarį. Iš rankų nepaleidžia.Dar nesugalvojom, kokį vardą duot naujajam draugui.Koks vardas tiktų… pledukui?
Ausys apgavikės
— Ką tu pasakei?! – lėtai tardamas žodžius atsisukau į vaikį.Šis padarė pauzę. Ir toliau tęsė neaiškų balbatavimą.— Man pasigirdo? – paklausiau brangiausios.— Aš taip pat girdėjau. – patvirtino meilė.Sėdim. Laukiam kada vaikius kartos. Įrodys mokąs naują žodį.
Tėvai, pats žinai ko nori?
Bet tai kai tėvų gyvenimas pilnas sizifiško darbo.Kankinies, migdai vaikį kelias valandas. Glostai. Lopšines dainuoji. Pagaliau. Lūžta. Naktį prabudinėja, tave pažadina. Virkauja. Šniurkščioja. Užmiega.Ir tada ateina laikas keltis…Dešimtys minučių lėto žadinimo.
Tai ką per Naujaką?
Brangiausioji sutiko kaimynę, mamą ketvirtuoju laipsniu (kas mano galva, yra tolygu Super Sajanui). Ši uždavė įprastą klausimą:— Kur per Naujus?— Namie. Niekas mūsų nekviečia. – atsakė mana meilė.— Ir mūsų. Įdomu kodėl?Gal kam svečių lūžtančių iki 22 valandos?
Ant kušetės neranda ramybės
Įtariu, kad vienas šeimos narys serga depresija. Tyli. Nuolankiai pasiduoda. Daug miega. Mažai valgo.Taip, kažkas slegia mūsų Katiną. Iš pradžių slegia vaikis bandydamas rodyt meilę. Po to mažė negali atsidžiaugt radusi plaukuotą draugą rankyčių pasiekimo zonoj.
Reumatų plastikinės staklės
Tikra idilė. Visi prie vieno stalo. Vaikis įsitaisęs gale. Mes su brangiausiaja iš šono. Mažė blaškos tarp mūsų. Tikri šeimyniniai pietūs.Bėda tik ta, kad sėdim prie plastikinio vaikiško stalo. Ant plastikinių vaikiškų kėdučių.Ne į gerą tai mūsų senių nugarom.
Prisigalvoji, tėvai, visko
Žinokit, veltui dėl eglutės rūpinaus. Neįdomi ši Katinui, kurs, matyt, tiek susenęs, kad apvalios formos nebedžiugina. Netraukia skarotoji mažiaus, kurs varinėdamas žaislines mašinas erzinas dėl eglės sudaromų kamščių.Tik mažė nurankioja žemiau sukabintus žaisliukus.
Koncertai po kaldra
Ech tas dovanų sezonas. Taip galvą susuka, kad ryte jau nė pats nebežinai kaip čia ta naktis praėjo.Pabundi, šalia savivartis.Pasikrapštęs po antklodę randi lazdelę, tada dar vieną, o dar panaršęs ir vaivorykštės spalvų metalafoną.Tai aš čia kažkoks žaislofilas?
Sudarinėjam naują žodyną
Vaikiai tik pradedantys kalbėt dažnai įsikanda kokį žodį, kur kartojas tas pats skiemuo, ir kartoja belenkada.Mažė džiaugsmingai ant viso Kalėdinio stalo sušunka:— Kaka! – ir prunkšteli.Su brangiausiaja automatu ataidim:— Kaka!Tarkim, kad šis žodis reikš Kalėdas.